Vaiko raida pagal amžių, tai procesas, kurį sudaro fizinis, psichologinis, emocinis ir socialinis vaiko vystymasis nuo gimimo iki brandos. Vaiko raida apima skirtingus vaiko gyvenimo etapus, įprastai skirstomus taip: naujagimių laikotarpis (nuo gimimo iki 1 metų), vaikystė nuo 1 iki 3 metų ir nuo 3 iki 6 metų, mokyklinis amžius (nuo 6 iki 12 metų) ir paauglystė (nuo 12 iki 18 metų). Kiekvienas vaiko raidos etapas yra svarbus ir turėtų būti palaikomas ir skatinamas atitinkamomis veiklomis, siekiant užtikrinti sveiką ir visapusišką vystymąsi.
Vaiko raidos procesas vyksta iki pat 18 metų ir apima įvairiapusių gebėjimų lavinimą.
Labiausiai kiekviename amžiaus intervale vertinami kalbos, fiziniai, socialiniai / emociniai ir kognityviniai įgūdžiai.
Vaiko kalbos raida – esminis įgūdis, leidžiantis įgyti būtinų žinių, reikalingų pasaulio pažinimui.
Manant, kad vaiko raida vyksta netinkamai, rekomenduojama kreiptis į gydytojus-specialistus.
Vaikų ugdymui skirtingai raidos etapais pasitarnaus lavinamieji žaislai ir žaidimai.
Vaiko raida, tai procesas, kurį sudaro fizinis, psichologinis, emocinis ir socialinis vaiko vystymasis nuo pat gimimo iki brandos. Tai kompleksinis kelias, kurį vaikas keliauja nuolat išmokdamas naujų įgūdžių, patirdamas pokyčius ir prisitaikydamas prie savo aplinkos.
Vaiko raidos procesas kiekvienam yra individualus ir priklauso nuo daugelio veiksnių, įskaitant genetiką, aplinką, kurioje vaikas auga, socialinę padėtį, šeimos struktūrą ir tėvų vaiko priežiūros ypatumus. Svarbu suprasti, kad kiekvienas vaikas vystosi savo tempu, todėl reikia skatinti vaiką tobulėti visose raidos srityse.
Suprantama, kad vaikučio augimas kelia daug klausimų tėvams – ar mano vaiko raida yra normali? Ką turėtų mokėti vaikas tam tikro amžiaus tarpsnyje? Tai bus lengviau suvokti iš anksto žinant, ko galima tikėtis vaiko raidos eigoje.
Vaiko raida įprastai skirstoma į kelis etapus, pradedant nuo kūdikystės, tęsiant vaikystės ir vėliau paauglystės etapais. Kiekviename iš šių etapų vaikai įgauna skirtingus įgūdžius kiekvieną sykį priskiriamus keturioms grupėms: kalbos ir komunikacijos įgūdžiams, fiziniams įgūdžiams, socialiniams ir emociniams įgūdžiams bei kognityvinei raidai. Apžvelkime, kokius pagrindinius pasiekimus turėtų būti pasiekę skirtingo amžiaus vaikai.
Kūdikystės raidos etapas dažnai skirstomas į 0–3 mėn. amžių ir 3–12 mėnesių.
0–3 mėn. vaikučiai turėtų gebėti skleisti garsus, palaikyti akių kontaktą, gebėti klausyti kito balso, verkti, siekiant ką nors gauti, įgauti vis daugiau kojų, rankų, kūno kontrolės sekti objektus ar garsą akimis, pradėti šypsotis bei rodyti susidomėjimą žmonių veidais.
3–12 mėn. kūdikiai ima kalbėti sava kalba, supranta, kai su jais kalbama, reaguoja į garsus ir savo vardą, geba atsisėsti, apsiversti, tyrinėja pasaulį, vėliau gali ir atsistoti. Taip pat kūdikiai nuo 3 mėn. Pradeda atpažinti pažįstamus veidus, atkreipia dėmesį į muziką, mėgsta numesti daiktus, išbando naujus dalykus.
Vaikai nuo vienerių metų ima tarti savo pirmuosius žodžius, atsako į klausimus, įvardija objektus, mėgsta klausytis istorijų, nupasakoja savo veiksmus, pradeda paišyti, lengvai atsisėda, gali sudėti detales vieną ant kitos, gerti iš puodelio, mesti, spirti kamuolį, atpažinti save veidrodyje. Taip pat tokio amžiaus vaikai gali parodyti įvardijamas kūno dalis, įvardinti spalvas ir kai kurias raides, grupuoti objektus.
Tokio amžiaus vaikai ima žaisti su kitais, domisi aplinka, pavyzdžiui, nauja žaidimų aikštele ar draugo namais, atpažįsta rizikingą ir nesaugią aplinką ir elgesį, mėgsta sūpuotis sūpuoklėse, žaisti su naujais žaislais, geba rasti objektus, į kuriuos rodote. Taip pat koordinuoja savo judesius, gali išlaikyti pusiausvyrą gaudydami kamuolį, geriau koordinuoja rankų ir pirštų judesius, geba spalvinti, turi nusistovėjusį miego grafiką, valgo maistą, kuriame gausu įvairių maisto produktų, temperatūros skirtumų ir tekstūrų, atlieka kasdienes užduotis, kurias sudaro keli žingsniai, verkia ir pastebi, kai skauda.
Nuo 7 iki 12 metų vaikai pastebimai auga fizinėje, pažinimo, socialinėje ir emocinėje srityse. Fiziškai jie toliau auga ūgiu ir lavina motorinius įgūdžius, o kognityviniu požiūriu gerina savo problemų sprendimo ir kalbos įgūdžius. Užmezga sudėtingesnius santykius ir įgyja esminių socialinių įgūdžių bei geriau supranta savo jausmus. Šie metai yra labai svarbūs vaikui, norint padėti tvirtą pamatą vystymuisi ateityje.
Paauglystėje, nuo 13 iki 18 metų, vaikai išgyvena gilų fizinį, pažintinį, socialinį ir emocinį vystymąsi. Fiziškai jie sparčiai auga ir bręsta, keičiasi jų ūgis, svoris ir kūno sudėtis. Kognityvinis vystymasis šiuo laikotarpiu apima tolesnį kritinio mąstymo įgūdžių, samprotavimo ir sprendimų priėmimo gebėjimų tobulinimą. Lavinamas gilesnis supratimas apie sudėtingas sąvokas. Paaugliai mezga vis įvairesnius santykius su bendraamžiais, gilesnes draugystes, romantinius ryšius. Pradeda atrasti save, vertybes, siekia savarankiškumo nuo šeimos. Emociškai paaugliai patiria intensyvius jausmus ir nuotaikų svyravimus siekiant nepriklausomybės.
Vaiko kalbos raidos metu vaikas išmoksta kalbėti ir komunikuoti, tobulina gebėjimą bendrauti su kitais. Šis procesas vyksta nuo pat gimimo ir yra labai individualus, priklausantis nuo vaiko genetinių savybių, aplinkos, kurioje jis auga, tėvų įtakos. Vaiko kalbos raida yra esminė jo vystymosi dalis, nes leidžia įgyti būtinų įgūdžių, reikalingų sėkmingam bendravimui su pasauliu.
Moka įvardinti beveik viską
Naudoja dviejų ar trijų žodžių frazes kalbėdami apie dalykus ir klausdami
Naudoja dusliuosius priebalsius
Kalba taip, kad suprastų šeimos nariai ir draugai
Įvardija objektus jų prašant arba atkreipiant į juos dėmesį
Supranta, kai šaukiate iš kito kambario
Girdi televizorių ar radiją tokiu pat garso lygiu kaip ir kiti
šeimos nariai
Atsako „kas?, ką?, kur? ir kodėl?" klausimais
Kalba apie veiklą vaikų darželyje ar draugų namuose
Naudoja sakinius su keturiais ar daugiau žodžių
Lengvai kalba, nereikia kartoti skiemenų ar žodžių
Atkreipia dėmesį į trumpą istoriją ir atsako į paprastus klausimus apie ją
Girdi ir supranta didžiąją dalį to, kas sakoma namuose ir mokykloje
Naudoja sakinius, kuriuose pateikiama daug detalių
Lengvai bendrauja su kitais vaikais ir suaugusiais
Daugumą garsų sako teisingai, išskyrus kelis
Naudoja rimuotus žodžius
Įvardija kai kurias raides ir skaičius
Naudoja suaugusiųjų gramatiką
Pasakoja istorijas, turinčias siužetą
Naudoja kalbą, kad pakviestų kitus žaisti arba spręstų ginčus
Pradeda suprasti kairę/dešinę
Naudoja ateities laiką
Supranta lyginamuosius žodžius (t. y. didelis, didesnis, didžiausias)
Pradeda naudoti būdvardžius dalykams apibūdinti
Kalba apie įsivaizduojamas sąlygas (pvz., „O kas būtų, jei…“)
Kalba 100% suprantama kalba
Vaiko kalbos raidą galima skatinti įvairiais būdais, atsižvelgiant į jo amžių ir individualius poreikius. Žemiau pateikiame kelis patarimus, kaip skatinti vaiko kalbos raidą.
Bendraukite su vaiku, kalbėkite su juo nuo pat gimimo, skatindami atsakyti į paprastus klausimus ir papildyti jūsų sakinį, pasakoti apie savo dieną, išreikšti mintis, jausmus.
Skaitykite jam. Skaitant knygas vaikui, skatinate jo kalbos ir kalbėjimo įgūdžius, taip pat skatinatės vaizduotę ir kalbos supratimą.
Dainuokite kartu. Muzika yra puikus būdas skatinti kalbos raidą, lavinti garsų atpažinimą ir ritmą.
Klauskite vaiko klausimų ir įsiklausykite į jo atsakymus. Tai padeda jam mokytis bendrauti, išreikšti mintis.
Skatinkite vaizduotės žaidimus, kurie ragina vaiką kurti istorijas, naudoti įvairius žodžius.
Pripažinkite ir paskatinkite vaiko pastangas kalbant, net jei jo kalbos įgūdžiai dar nėra tobuli. Pozityvus požiūris skatina vaiką aktyviau dalyvauti kalbėjimo procese.
Įvairaus amžiaus vaikų įgūdžius puikiai padės lavinti ugdomieji žaislai ir žaidimai. EDUKO siūlo ugdomuosius žaislus, skirtus įvairiems, esminiams vaikų įgūdžiams lavinti jiems augant.
Siekiant lavinti vaikų fizinius gebėjimus verta rinktis stambiosios motorikos / koordinacijos ir smulkiosios motorikos prekes. Taip pat fizinius gebėjimus lavins būtent fizinį aktyvumą skatinančios priemonės, tokios kaip kamuoliai ar triratukai, paspirtukai, dviratukai. Fizinius įgūdžius lavins ir smėlio bei vandens žaislai.
Šių įgūdžių ugdymui pravers socialinių gebėjimų lavinimui skirti žaidimai, taip pat vaidmenų žaidimai ar net pažinimo žaidimai, tokie kaip emocijų dėlionė.
Kalbinius įgūdžius geriausiai lavins ankstyvajam ugdymui skirtos raidžių pažinimo priemonės ir garsų pažinimo priemonės. Kalbos ir atminties lavinimo žaidimai – kita tinkama kategorija skatinti vaikų kalbinius įgūdžius. Čia rasite tokius žaidimus kaip maisto pavadinimų žaidimas ar gamtos objektų pažinimo priemonė.
Aplinkos pažinimą lavins formų ir dydžių pažinimo priemonės mažiesiems, įvairūs pažinimo žaidimai, erdvės suvokimo priemonės, mokslo ir eksperimentų prekės bei lauko žaislai.
Svarbu atminti, kad kiekvienas vaikas vystosi ir auga skirtingu tempu, tad nereikėtų nerimauti, jei jis tik nežymiai neatitinka tam tikrų raidos etapų pasiekimų. Palaikykite vaiką jo augime ir skatinkite ugdymą.
Tėvams patiems suprasti, kas yra normalu jų vaiko raidoje yra išties sudėtinga, tam reikalingas gydytojas, kuris įvertina, kaip vaikas pagal savo amžių atlieka užduotis. Jeigu atliekamos vertinamo amžiaus tarpsnio užduotys, tėvams pateikiamos kito laikotarpio vaiko įgūdžių lavinimo rekomendacijos, o jeigu vaikas neatlieka bent vienos iš vertinamo amžiaus tarpsnio užduočių, numatomas išsamesnis raidos vertinimas. Didele reikšmę šiame procese turi šeimos bendradarbiavimas, nes iš tėvų gydytojas sužino apie vaiko savybes, kurios gali būti reikšmingos vertinant raidą.
Supratimas apie vaiko augimo ir vystymosi etapus padeda tėvams geriau žinoti savo vaiko poreikius, suteikti tinkamą palaikymą ir skatinti jo tobulėjimą. Žinant, kokie yra vaiko gebėjimai ir poreikiai kiekviename amžiaus etape, tėvai gali efektyviau bendrauti su savo vaiku, kurti artimus ir stiprius santykius bei sumažinti stresą ir nerimą dėl galimų vystymosi problemų. Supratimas apie vaiko vystymosi etapus padeda tėvams nustatyti realius tikslus ir rasti būdų juos pasiekti, skatinant vaiko saviraišką, kūrybiškumą ir pasitikėjimą savimi.