Aspergerio sindromas vaikui: požymiai, priežastys, pagalba

Aspergerio sindromas, tai raidos sutrikimas, kuris turi įtakos žmogaus elgesiui, jo pasaulio suvokimui bei bendravimui su kitais. Žmonės, turintys šį raidos sutrikimą, dažnai turi išskirtinių interesų, atlieka pasikartojančio elgesio veiksmus ir nepakankamai arba per daug jautriai reaguoja į aplinką.

Žmonės, sergantys Aspergerio sindromu, kuris yra priskiriamas aukšto funkcionavimo  autizmo spektro sutrikimui, turi gerus pažinimo ir kalbos įgūdžius, tačiau patiria bendravimo ir socializavimosi sunkumų.

Verta įsidėmėti:

• Aspergerio sindromas priklauso autizmo spektro sutrikimams ir pasižymi vaiko probleminiu socialinių situacijų priėmimu, jautrumu, prieraišumu rutinai.
• Aspergerio sindromas diagnozuojamas įprastai 5–9 m. vaikams, pasitelkiant stebėjimus ir klausimus.
• Autizmo spektro susiformavimui įtaką daro genetiniai, aplinkos ir kiti rizikos veiksniai.
• Palengvinti vaikų su Aspergerio sindromu kasdieniams iššūkiams pasitelkiamos įvairios terapijos, lavinamieji žaislai ir priemonės.

Aspergerio sindromas vaikui

Vaikai ir paaugliai, turintys Aspergerio sindromą, dažniausiai geba bendrauti su kitais ir pakankamai gerai atlikti užduotis mokykloje. Juos išskiriantis dalykas iš kitų yra tai, kad jiems gali būti sunku perprasti socialines situacijas ir subtilias bendravimo formas, tokias kaip kūno kalba, humoras ir sarkazmas. Aspergerio sindromą turintys vaikai gali daug galvoti ir kalbėti apie tą pačią temą ar pomėgį. Tokie pomėgiai ilgainiui tampa įkyrūs ir trukdo kasdieniame gyvenime.

Berniukams Aspergerio sindromas diagnozuojamas 3 ar 4 kartus dažniau nei mergaitėms. Dauguma Aspergerio sindromo atvejų diagnozuojami nuo penkerių iki devynerių metų vaikams, o kai kurie diagnozuojami jau trejų metų amžiaus vaikams. Taigi, nors Aspergerio sindromas yra priskiriamas autizmo spektro sutrikimams, jo požymiai pasimato tik vaikams paaugus.

Aspergerio sindromu sergančių vaikų bendras kalbos vystymasis (pavyzdžiui, gramatikos įgūdžiai ir žodynas) dažnai nesulėtėjęs, tačiau jiems kyla sunkumų kalbantis socialinėse aplinkose. Aspergerio sindromą turintys vaikai yra vidutinio ar aukštesnio nei vidutinio intelekto, bet dažnai susiduria su dėmesio sutelkimo ir organizuotumo problemomis.

Aspergerio sindromo požymiai

Nors žmonės, sergantys Aspergerio sindromu, dažnai turi vidutinį arba aukštesnį nei vidutinį intelektą, gerus kalbos įgūdžius ir yra gan kūrybingi, jiems dažnai būna sunku išgyventi kasdienes, socialines situacijas. Ypač reikalaujančias bendravimo su kitais žmonėmis. Aspergerio sindromą turintys žmonės pasižymi šiomis savybėmis:

• Nesupranta socialinių normų,
• Kalba neįprastu būdu, pavyzdžiui, vartodami oficialią kalbą, per garsiai arba monotonišku balsu,
• Nenaudoja ir nesupranta neverbalinio bendravimo, pavyzdžiui, gestų, kūno kalbos ir veido išraiškų,
• Jiems sunku susirasti draugų,
• Sunku suprasti, ką kiti galvoja,
• Nekoordinuoti judesiai, sunkumai rašant ranka,
• Turi griežtą rutiną arba kartoja tam tikrą elgesį, o rutinos nuokrypiai kelia neigiamas emocijas,
• Lengvai įsimena tam tikrą informaciją ar faktus,
• Intensyviai susitelkia į kai kurias temas, o nuobodžiauja, kai aptariamos kitos temos,
• Yra jautrūs ryškiai šviesai ar garsiems garsams.

Dėl šių sunkumų žmogus, sergantis Aspergerio sindromu, gali jausti nerimą, sumišimą ir nusivylimą. Kartais jų šeima ir draugai taip pat patiria šias emocijas, stengiantis suprasti ir padėti Aspergerio sindromą turinčiam žmogui. Ar žmogus serga Aspergerio sindromu vien iš jo išvaizdos nepasakysite, tam reikia gilesnio bendravimo, pažinimo.

Kaip Aspergerio sindromas yra diagnozuojamas?

Aspergerio sindromas dažniausiai diagnozuojamas dar vaikystėje, tačiau kai kurie žmonės nepripažįsta šios būklės, kol nėra suaugę.

Jei manote, kad jūsų vaikas gali turėti Aspergerio sindromą, geriausia yra pasikalbėti su gydytoju. Kadangi Aspergerio sindromas dabar diagnozuojamas kaip autizmo spektro sutrikimo forma, gydytojai nukreips jus pas medicinos specialistą, diagnozuojantį autizmo spektro sutrikimus.

Suaugusiems žmonėms Aspergerio sindromo diagnozė padeda suprasti, kad jų elgesio, bendravimo ir santykių problemos kyla būtent dėl šios būklės. Diagnozė padeda pažinti ką ir kodėl jie jaučia arba kodėl patiria sunkumus.

Aspergerio sindromo testas

Specialių testų, skirtų Aspergerio sindromui diagnozuoti nėra. Norint nustatyti, ar vaikas turi Aspergerio sindromą, medicinos specialistas pasikalbės su jumis ir jūsų vaiku bei kitais jūsų šeimos nariais ir stebės vaiką, kad sužinotų, ar jis atitinka tam tikrus Aspergerio sindromo kriterijus.

Vertinimas paprastai apima daug klausimų apie vaiko raidą, socialinius ir emocinius gebėjimus, bendravimo įgūdžius, mokymosi gebėjimus, judėjimo įgūdžius, išskirtinius interesus, problemas.

Aspergerio sindromą gali būti sunku diagnozuoti, nes kartais ši būklė painiojama su kitomis ligomis, tokiomis kaip dėmesio sutelkimo ir aktyvumo sutrikimas, obsesinis kompulsinis sutrikimas arba opozicinis iššaukimo sutrikimas.

Kodėl gimsta autistai vaikai?

Vieno atsakymo, kodėl gimsta vaikai autizmo spektre nėra, tačiau tyrimai rodo, kad autizmas vaikui išsivysto dėl genetinių ir negenetinių arba aplinkos veiksnių derinio. Pagrindinės įvardijamos autizmo spektro sutrikimo atsiradimo priežastys yra šios:

• Genetiniai rizikos veiksniai. Autizmas dažniausiai atsiranda dėl šeimoje vyraujančių genų ir jų pokyčių. Kai kurių genų pokyčiai padidina riziką, kad vaikas susirgs autizmu.
• Aplinkos rizikos veiksniai. Tyrimai taip pat rodo, kad tam tikras aplinkos poveikis gali dar labiau padidinti arba sumažinti autizmo riziką žmonėms, kurie yra genetiškai linkę į šį sutrikimą.
• Kiti riziką didinantys veiksniai. Autizmo sindromą turintį vaiką, tame tarpe ir sergantį Aspergerio sindromu, pagimdyti didina riziką ir vyresnis tėvų amžius, nėštumo ir gimdymo komplikacijos, nėštumo skirtumas tarp vieno ir kito vaiko mažesnis nei vieneri metai. 

Tam tikri aspektai padidina riziką, kad vaikas bus autizmo spektre, visgi, svarbu nepamiršti, kad padidėjusi rizika nėra tas pats, kas priežastis. Pavyzdžiui, kai kurie su autizmu susiję genų pokyčiai taip pat gali būti nustatyti žmonėms, kurie neturi šio sutrikimo. Kaip ir ne visiems, kuriems gresia autizmo spektro rizika, susirgs šia liga. Svarbu pridurti, kad vakcinos nesukelia autizmo spektro sutrikimų, įskaitant ir Aspergerio sindromą.

Aspergerio sindromo priežastys

Kadangi Aspergerio sindromas yra priskiriamas autizmo spektro sutrikimų grupei – jo išsivystymo priežastys yra tokios pačios kaip ir autizmo – genetiniai, aplinkos ir kiti rizikos veiksniai, tokie kaip vyresnis tėvų amžius, nėštumo komplikacijos ar mažesnis nei vienerių metų skirtumas tarp vieno ir kito vaiko.

Kaip padėti vaikams su Aspergerio sindromu?

Su palaikymu ir padrąsinimu vaikai, sergantys Aspergerio sindromu, dažniausiai gyvena visavertį ir savarankišką gyvenimą. Vaikams su Aspergerio sindromu gali padėti kasdienėse situacijose buvimas vieniems kurį laiką ar mankštos. Vaikams taip pat gali padėti kvėpavimo pratimai ar atpalaiduojančios muzikos klausymas.

Kreipiantis į specialistus, psichologus, autizmo spektro sutrikimo gydymas, tame tarpe ir Aspergerio sindromo, apima šias terapijų sritis:

• Ergoterapija, kineziterapija ir kalbos terapija,
• Psichologinės terapijos, tokios kaip kognityvinė elgesio terapija, kurios sumažina nerimą,
• Programos, suteikiančios vertingų įgūdžių tiek tėvams, tiek vaikams,
• Vaistai tam tikriems simptomams lengvinti, pavyzdžiui, hiperaktyvumo, nerimo, agresijos ir tikų.

Vaikams gali prireikti pagalbos ir mokykloje. Svarbūs reguliarūs pokalbiai su vaiko mokytojais, nes jie gali padėti atrasti tinkamus pagalbos ir prisitaikymo būdus vaikui.

Lavinimo priemonės Aspergerio sindromo vaikams

Aspergerio sindromu sergantiems vaikams lavinti tinka žaislai, kurie skirti autizmo spektre esantiems vaikams. Žaisdami šiais žaislai vaikai lavina motorinius, kalbos ir socialinės sąveikos įgūdžius. Štai kokie žaislai labiausiai tinka vaikams su Aspergerio sindromu:

• Priemonės ir žaislai, skirti specialiųjų poreikių turintiems vaikams. Žaislų, specialiųjų poreikių vaikams yra įvairių, pavyzdžiui, švelnūs minkomieji kamuoliai ar TANGLE priemonės, kurie bežaidžiant padeda vaikui nusiraminti. Atgalinio skaičiavimo laikrodžiai yra itin vertingi, nes padeda vaikams lengviau suprasti laiko tėkmę ir tai suteikia vaikui daugiau kontrolės. Pasunkinti žaislai, antklodės ir liemenės vaikams, turintiems Aspergerio sindromą, prisiliesdami mažina nerimo jausmą ir padeda palaikyti vaikus ramius. Vieni iš tokių žaislų, tai MANIMO prekinio ženklo gyvūnai, pavyzdžiui, pasunkinta katė, sverianti 1 kg.
• Lavinimo ir ugdymo priemonės. Lavinamosioms priemonėms priskiriami žaislai, kurie padeda vaikams vystytis ir mokytis. Šie žaislai autizmo spektro vaikams padeda lavinti motorikos įgūdžius bei suvokti pasaulį per pojūčius – regėjimą, klausą, uoslę, lytėjimą ir skonį. Aspergerio sindromą turintiems vaikams puikiai tiks erdvės suvokimo priemonės, pavyzdžiui, konstravimo rinkinys Grippies Curves, taip pat sensorinių kilimėlių rinkinys.
• Ankstyvojo lavinimo priemonės. Šie žaislai ir priemonės yra pritaikyti mažiems vaikams, todėl yra saugūs naudoti. Atsiradus pirmiesiems autizmo spektro požymiams rinkitės tokius žaislus kaip mozaikos rinkinys MAXICOLOREDO ar 100 skaičiavimo kubelių rinkinys.

Kiekvienas autizmo spektro vaikas turi ir savo stipriąsias puses, ir iššūkius, tad žaislus ir priemones reikėtų parinkti pagal individualius poreikius.

Papildomai kviečiame skaityti

• Sužinokite plačiau apie autizmo spektrą turinčių vaikų ugdymą straipsnyje „Autizmas: kas tai ir kaip padėti autizmo spektro sutrikimą turintiems vaikams?“
• Įtariant vaikui autizmo spektro sutrikimą svarbu gebėti pažinti pirmuosius jo požymius. Apie tai skaitykite straipsnyje „Pirmieji autizmo požymiai“.
• Itin svarbu ugdyti vaikų emocinį intelektą, ne išimtis ir specialiųjų poreikių turintiems vaikams. Skaitykite plačiau apie emocinio intelekto ugdymą straipsnyje „Emocinis intelektas: kaip ir kodėl svarbu jį lavinti?“
• Vaikams mokantis kalbėti neretai prireikia logopedinių priemonių, ypatingai specialiųjų poreikių vaikams. Kaip jas išsirinki aprašėme tinklaraščio įraše „Logopedinės priemonės: kokias rinktis?“

Informacija paskutinį kartą atnaujinta 2024-04-11.