Emocinis intelektas (EQ), tai sugebėjimas suprasti, valdyti ir naudoti emocijas efektyviai savo gyvenime. Tai apima gebėjimą atpažinti, interpretuoti ir reaguoti tiek į savo, tiek į kitų žmonių emocijas. Emocinio intelekto svarba yra padidėjusi visuomenėje, nes tai tampa esminiu įgūdžiu asmeniniame ir profesiniame gyvenime.
Svarbiausios emocinio intelekto savybės, tai savo emocijų supratimas, valdymas, empatija ir gebėjimas suprasti kitų žmonių emocijas, taip pat emocijų panaudojimas kaip šaltinis motyvacijai, kūrybiškumui ir efektyviam problemų sprendimui. Emocinio intelekto tobulinimas padeda žmonėms lengviau tvarkytis su stresu, kurti stiprius tarpusavio santykius, būti sėkmingais profesiniame kelyje ir gerinti bendrą gyvenimo kokybę. Tai svarbi savybė, kurią galima tobulinti per mokymąsi, savęs pažinimą ir sąveiką su kitais žmonėmis.
Vaiko emocinis intelektas, tai taip pat kaip ir suaugusiųjų, yra sugebėjimas suprasti, valdyti ir reaguoti į savo ir kitų emocijas bei jų poveikį aplinkiniams žmonėms. Vaikui, turinčiam stiprų emocinį intelektą, lengviau kurti socialinius ryšius, puoselėti savigarbą, suprasti, ką jis jaučia, spręsti konfliktines situacijas su bendraamžiais ir suaugusiaisiais ir suvokti, kaip jo veiksmai veikia kitus.
Nemaišykite emocinio intelekto (EQ) su kognityviniu intelektu (IQ). IQ nurodo žmogaus intelekto lygį, lyginant su to paties amžiaus grupe. Aukštesnį IQ turinčių vaikų žodynas bus turtingesnis, geresnis erdvinis mąstymas, atmintis, šie vaikai pasižymės geresniais matematiniais ir loginiais gebėjimais. Emocinio intelekto (EQ), skirtingai nuo kognityvinio (IQ), neįmanoma išmatuoti, jį galima tik atpažinti, todėl gali būti sunkiau vertinti vienų vaikų emocinį intelektą su kitų. Svarbu skatinti emocinio intelekto tobulinimą jau nuo vaikystės, kad vaikai išvystytų įgūdžius, padėsiančius jiems sėkmingai susidurti su gyvenimo iššūkiais.
Verta atsiminti:
Emocinis intelektas, tai esminis įgūdis, kurio vaikai neišmoksta mokykloje, todėl labai svarbu, kad šių įgūdžių lavinimu pasirūpintų tėvai. Kiekvienas vaikas gali mokytis emocinio intelekto, jiems tiesiog reikia suaugusiųjų pagalbos šiuos įgūdžius ugdant.
Vaikų emocinį intelektą padeda lavinti ir įvairūs žaislai. Žaislai skatina kūrybiškumą, lavina vaizduotę, socialinius ir kalbos įgūdžius, motoriką. Svarbu norint lavinti vaikų emocinį intelektą išrinkti žaislus, kurie ne tik dailiai atrodys, bet ir ugdys vaikų gilesnius įgūdžius.
Emocinio lavinimo žaidimų galite sugalvoti ir be žaislų pagalbos, pavyzdžiui, žiūrėdami su šeima filmą įvardinti ir apibūdinti veikėjų jausmus, atsižvelgiant į aktorių veido išraiškas, kūno kalbą. Taip pat galite ant popieriaus lapelių užrašyti pagrindines emocijas – laimingas, liūdnas, piktas, išsigandęs, susigėdęs, o ant kitų lapelių daugiau įvairesnių emocijų. Vėliau su vaiku bandykite priskirti antrines emocijas prie pagrindinių, pagal tai, kurios yra panašiausios.
Šiais laikais, kai technologijomis ir išmaniaisiais įrenginiais vaikai naudojasi nuo pat mažens, toks dažnas laiko leidimas skaitmeninėje erdvėje daro neigiamą įtaką vaikų emociniui intelektui. Mobilieji telefonai ir kompiuteriai leidžia atsipalaiduoti užklupus stresinėms akimirkoms, pavyzdžiui, įsijungti muziką, žiūrėti filmą, naudotis socialinių tinklų programėlėmis ar žaisti žaidimus. Problema kyla tada, kai laikas skaitmeninėje erdvėje tampa prioritetu prieš laiką realiame pasaulyje.
Kasdien girdime apie vis daugiau patyčių mokyklose, žemos savivertės ar net savižudybių atvejus. Emocijos veikia mūsų dėmesį, atmintį ir mokymą, mūsų gebėjimą kurti santykius su kitais ir fizinę bei psichinę sveikatą. Emocinio intelekto ugdymas moko efektyviai valdyti emocijas ir išvengti pykčio pliūpsnių ar kitų netikėtų jausmų. Ne veltui, vaikai, turintys aukštesnį emocinį intelektą, lengviau sutelkia dėmesį, labiau įsitraukia pamokose, palaiko pozityvesnius santykius su artimaisiais ir yra empatiškesni. Įdomu ir tai, kad vaikai su aukštesniu emociniu intelektu turi ir aukštesnį IQ, geriau atlieka standartizuotus testus mokyklose ir gauna geresnius pažymius.
Emocinis intelektas turi didelę įtaką vaiko mokymuisi ir akademinei sėkmei. Vaikai, kurie geba valdyti savo emocijas, geriau susidoroja su stresu, susijusiu su mokykla, pvz., testais ar socialiniais iššūkiais. Jie taip pat geriau bendradarbiauja su mokytojais ir klasės draugais, yra labiau motyvuoti mokytis ir rečiau susiduria su elgesio problemomis. Be to, emocinio intelekto įgūdžiai, kaip empatija ir gebėjimas bendrauti, yra būtini veiksmingam komandiniam darbui ir problemų sprendimui, kurie yra svarbūs tiek mokykloje, tiek už jos ribų.
Vaikai su gerai išvystytu emociniu intelektu paprastai geba atpažinti ir įvardyti savo emocijas bei jas tinkamai išreikšti. Jie yra empatiški ir geba suprasti, kaip kiti jaučiasi. Šie vaikai dažnai turi gerus socialinius įgūdžius – jie moka bendrauti su bendraamžiais, spręsti konfliktus ir bendradarbiauti. Taip pat jie geriau valdo savo emocijas sudėtingose situacijose, pavyzdžiui, nusivylimą ar pyktį, ir geba ramiai ieškoti sprendimų. Jei pastebite šiuos požymius, tikėtina, kad jūsų vaiko emocinis intelektas yra gerai išvystytas.
Nors kai kurie emocinio intelekto aspektai gali būti įgimti, daugumą šių įgūdžių galima išmokti ir tobulinti. Vaikai gali išmokti atpažinti ir valdyti savo emocijas, ugdyti empatiją ir bendrauti su kitais per tėvų, mokytojų ir aplinkos įtaką. Ankstyvas mokymas ir praktika yra svarbūs, nes emocinio intelekto įgūdžiai yra panašūs į kitus įgūdžius – juos reikia lavinti. Tai reiškia, kad kiekvienas vaikas turi potencialą ugdyti savo emocinį intelektą, ir su tinkama parama šie įgūdžiai gali būti išvystyti visą gyvenimą.
Informacija paskutinį kartą atnaujinta 2024-09-14.