Aspergerio sindromas, tai raidos sutrikimas, kuris turi įtakos žmogaus elgesiui, jo pasaulio suvokimui bei bendravimui su kitais. Žmonės, turintys šį raidos sutrikimą, dažnai turi išskirtinių interesų, atlieka pasikartojančio elgesio veiksmus ir nepakankamai arba per daug jautriai reaguoja į aplinką.
Žmonės, sergantys Aspergerio sindromu, kuris yra priskiriamas aukšto funkcionavimo autizmo spektro sutrikimui, turi gerus pažinimo ir kalbos įgūdžius, tačiau patiria bendravimo ir socializavimosi sunkumų.
Vaikai ir paaugliai, turintys Aspergerio sindromą, dažniausiai geba bendrauti su kitais ir pakankamai gerai atlikti užduotis mokykloje. Juos išskiriantis dalykas iš kitų yra tai, kad jiems gali būti sunku perprasti socialines situacijas ir subtilias bendravimo formas, tokias kaip kūno kalba, humoras ir sarkazmas. Aspergerio sindromą turintys vaikai gali daug galvoti ir kalbėti apie tą pačią temą ar pomėgį. Tokie pomėgiai ilgainiui tampa įkyrūs ir trukdo kasdieniame gyvenime.
Berniukams Aspergerio sindromas diagnozuojamas 3 ar 4 kartus dažniau nei mergaitėms. Dauguma Aspergerio sindromo atvejų diagnozuojami nuo penkerių iki devynerių metų vaikams, o kai kurie diagnozuojami jau trejų metų amžiaus vaikams. Taigi, nors Aspergerio sindromas yra priskiriamas autizmo spektro sutrikimams, jo požymiai pasimato tik vaikams paaugus.
Aspergerio sindromu sergančių vaikų bendras kalbos vystymasis (pavyzdžiui, gramatikos įgūdžiai ir žodynas) dažnai nesulėtėjęs, tačiau jiems kyla sunkumų kalbantis socialinėse aplinkose. Aspergerio sindromą turintys vaikai yra vidutinio ar aukštesnio nei vidutinio intelekto, bet dažnai susiduria su dėmesio sutelkimo ir organizuotumo problemomis.
Su palaikymu ir padrąsinimu vaikai, sergantys Aspergerio sindromu, dažniausiai gyvena visavertį ir savarankišką gyvenimą. Vaikams su Aspergerio sindromu gali padėti kasdienėse situacijose buvimas vieniems kurį laiką ar mankštos. Vaikams taip pat gali padėti kvėpavimo pratimai ar atpalaiduojančios muzikos klausymas.
Kreipiantis į specialistus, psichologus, autizmo spektro sutrikimo gydymas, tame tarpe ir Aspergerio sindromo, apima šias terapijų sritis:
Vaikams gali prireikti pagalbos ir mokykloje. Svarbūs reguliarūs pokalbiai su vaiko mokytojais, nes jie gali padėti atrasti tinkamus pagalbos ir prisitaikymo būdus vaikui.
Aspergerio sindromu sergantiems vaikams lavinti tinka žaislai, kurie skirti autizmo spektre esantiems vaikams. Žaisdami šiais žaislai vaikai lavina motorinius, kalbos ir socialinės sąveikos įgūdžius. Štai kokie žaislai labiausiai tinka vaikams su Aspergerio sindromu:
Kiekvienas autizmo spektro vaikas turi ir savo stipriąsias puses, ir iššūkius, tad žaislus ir priemones reikėtų parinkti pagal individualius poreikius.
Nors žmonės, sergantys Aspergerio sindromu, dažnai turi vidutinį arba aukštesnį nei vidutinį intelektą, gerus kalbos įgūdžius ir yra gan kūrybingi, jiems dažnai būna sunku išgyventi kasdienes, socialines situacijas. Ypač reikalaujančias bendravimo su kitais žmonėmis. Aspergerio sindromą turintys žmonės pasižymi šiomis savybėmis:
Dėl šių sunkumų žmogus, sergantis Aspergerio sindromu, gali jausti nerimą, sumišimą ir nusivylimą. Kartais jų šeima ir draugai taip pat patiria šias emocijas, stengiantis suprasti ir padėti Aspergerio sindromą turinčiam žmogui. Ar žmogus serga Aspergerio sindromu vien iš jo išvaizdos nepasakysite, tam reikia gilesnio bendravimo, pažinimo.
Aspergerio sindromas dažniausiai diagnozuojamas dar vaikystėje, tačiau kai kurie žmonės nepripažįsta šios būklės, kol nėra suaugę.
Jei manote, kad jūsų vaikas gali turėti Aspergerio sindromą, geriausia yra pasikalbėti su gydytoju. Kadangi Aspergerio sindromas dabar diagnozuojamas kaip autizmo spektro sutrikimo forma, gydytojai nukreips jus pas medicinos specialistą, diagnozuojantį autizmo spektro sutrikimus.
Suaugusiems žmonėms Aspergerio sindromo diagnozė padeda suprasti, kad jų elgesio, bendravimo ir santykių problemos kyla būtent dėl šios būklės. Diagnozė padeda pažinti ką ir kodėl jie jaučia arba kodėl patiria sunkumus.
Specialių testų, skirtų Aspergerio sindromui diagnozuoti nėra. Norint nustatyti, ar vaikas turi Aspergerio sindromą, medicinos specialistas pasikalbės su jumis ir jūsų vaiku bei kitais jūsų šeimos nariais ir stebės vaiką, kad sužinotų, ar jis atitinka tam tikrus Aspergerio sindromo kriterijus.
Vertinimas paprastai apima daug klausimų apie vaiko raidą, socialinius ir emocinius gebėjimus, bendravimo įgūdžius, mokymosi gebėjimus, judėjimo įgūdžius, išskirtinius interesus, problemas.
Aspergerio sindromą gali būti sunku diagnozuoti, nes kartais ši būklė painiojama su kitomis ligomis, tokiomis kaip dėmesio sutelkimo ir aktyvumo sutrikimas, obsesinis kompulsinis sutrikimas arba opozicinis iššaukimo sutrikimas.
Vieno atsakymo, kodėl gimsta vaikai autizmo spektre nėra, tačiau tyrimai rodo, kad autizmas vaikui išsivysto dėl genetinių ir negenetinių arba aplinkos veiksnių derinio. Pagrindinės įvardijamos autizmo spektro sutrikimo atsiradimo priežastys yra šios:
Tam tikri aspektai padidina riziką, kad vaikas bus autizmo spektre, visgi, svarbu nepamiršti, kad padidėjusi rizika nėra tas pats, kas priežastis. Pavyzdžiui, kai kurie su autizmu susiję genų pokyčiai taip pat gali būti nustatyti žmonėms, kurie neturi šio sutrikimo. Kaip ir ne visiems, kuriems gresia autizmo spektro rizika, susirgs šia liga. Svarbu pridurti, kad vakcinos nesukelia autizmo spektro sutrikimų, įskaitant ir Aspergerio sindromą.
Kadangi Aspergerio sindromas yra priskiriamas autizmo spektro sutrikimų grupei – jo išsivystymo priežastys yra tokios pačios kaip ir autizmo – genetiniai, aplinkos ir kiti rizikos veiksniai, tokie kaip vyresnis tėvų amžius, nėštumo komplikacijos ar mažesnis nei vienerių metų skirtumas tarp vieno ir kito vaiko.
Bendraujant su vaiku, turinčiu Aspergerio sindromą, svarbu būti kantriems ir supratingiems. Dažnai šie vaikai gali sunkiau suprasti ir išreikšti savo jausmus, todėl aiški ir konkreti kalba padeda jiems geriau suprasti, kas sakoma. Venkite metaforų ir sarkazmo, nes jie gali būti sunkiai suprantami. Skatinkite vaiko saviraišką per jo mėgstamus užsiėmimus ar interesus, ir suteikite struktūrą bei rutinas, kurios padės jam jaustis saugiai. Taip pat svarbu duoti vaikui laiko atsakyti į klausimus ar reaguoti į situacijas, nes jam gali prireikti daugiau laiko nei kitiems.
Mokytojai gali sukurti draugišką ir palaikančią mokymosi aplinką, aiškiai paaiškindami užduotis ir suteikdami papildomos pagalbos, jei reikia. Diskusijos apie įvairovę ir toleranciją klasėje padeda vaikams geriau suprasti vieni kitus. Svarbu leisti vaikui turėti ramią erdvę, kur jis galėtų atsipalaiduoti, jei jaučiasi perkrautas. Bendraamžiai gali prisidėti parodydami draugiškumą ir kantrybę, suprasdami, kad vaikas gali reaguoti kitaip į socialines situacijas. Skatinant vaiką dalyvauti žaidimuose ir užsiėmimuose, reikėtų vengti spaudimo, o vietoj to parodyti supratimą ir palaikymą.
Šiuo metu nėra specifinių vaistų, skirtų tiesiogiai gydyti Aspergerio sindromą. Tačiau tam tikri vaistai gali padėti valdyti susijusius simptomus, tokius kaip nerimas, depresija ar hiperaktyvumas. Vaistus skiria gydytojas, atsižvelgdamas į individualius vaiko poreikius, ir svarbu atidžiai stebėti vaiko reakciją į juos bei aptarti galimus šalutinius poveikius. Be vaistų, veiksmingos ir svarbios intervencijos yra elgesio terapija, socialinių įgūdžių mokymai ir specializuota pagalba mokykloje, kurios dažnai padeda vaikui geriau prisitaikyti ir vystytis.
Informacija paskutinį kartą atnaujinta 2024-09-14.
