Smulkioji motorika: lavinimas, svarba, priemonės

Smulkioji motorika, tai gebėjimas atlikti judesius, naudojant smulkius rankų ir riešų raumenis. Šie įgūdžiai praverčia atliekant pagrindines užduotis mokykloje, darbe ir kasdieniame gyvenime. Šie nedideli judesiai daugumai žmonių būna tokie natūralūs, kad dažniausiai apie juos nesusimąstome.

Verta įsidėmėti:

• Smulkiosios motorikos įgūdžiai vystomi nuo kūdikystės ir tęsiasi vaikams augant.
• Smulkiosios motorikos lavinimas moko vaikus savarankiškai valgyti, rašyti, laikyti daiktus, apsirengti ir net yra susijęs su vaikų kalbinių įgūdžių raida.
• Priklausomai nuo kūdikio ar vaiko amžiaus, jis gali atlikti skirtingus veiksmus smulkiosios motorikos pagalba.
• Stambiosios motorikos įgūdžiai apima didelius raumenų judesius, pavyzdžiui, ėjimą, o smulkiosios – mažesnių raumenų naudojimą, pavyzdžiui, piešimą.
• Smulkiąją vaikų motoriką galima lavinti molio, piešimo, užduočių namuose atlikimo pagalba, bet geriausiai tam tinka įvairūs ugdomieji žaislai.

Kas yra smulkioji motorika?

Kai kalbame apie smulkiąją motoriką, turime omenyje koordinuotas smegenų ir raumenų pastangas, judinant smulkius raumenis (pavyzdžiui, rankų, burnos). Štai keletas pavyzdžių, kai naudojame smulkiosios motorikos įgūdžius:

• Laikydami rašiklį ar pieštuką,
• Piešiant paveikslėlius ir rašant,
• Naudojantis klaviatūrą,
• Konstruojant,
• Naudojantis žirklėmis, liniuote ir kitais įrankiais,
• Atliekant kasdienes užduotis, pavyzdžiui, apsirengiant ir išsivalant dantis.

Smulkiosios motorikos lavinimas

Smulkioji motorika pradeda vystytis dar kūdikystėje ir tobulėja vaikams augant, todėl svarbu ją lavinti nuo ankstyvo vaikų amžiaus. Smulkiosios motorikos įgūdžių efektyvumas įtakoja vaiko užduoties rezultato kokybę ir atlikimo greitį. Veiksmingi smulkiosios motorikos įgūdžiai reikalauja kitų nepriklausomų įgūdžių įgijimo atliekant užduotis.

Smulkioji motorika ir kalba

Tyrimai rodo, kad smulkiosios motorikos įgūdžiai yra glaudžiai susiję su vaiko kalbiniais įgūdžiais. Naujai išmoktus kartojamus kūdikio judesius lydi ir su kalba susijęs įgūdis. Pavyzdžiui, kūdikis intensyviai judina rankas, mojuoja, ploja, o po dviejų savaičių ima skleisti savus garsus. Pradėjęs komunikuoti balsu kūdikis rankomis komunikuoja ženkliai mažiau.

Fiziniai kūno judesiai aktyvina įvairias smegenų zonas. Taip smegenys pradeda intensyviau dirbti – koordinuoja judesius, vertina erdvę, aplinką, pojūčius, sieja judesius su aplinkinių reakcija. Išmokęs atlikti pasikartojančius kūno judesius kūdikis supranta, kad gali kartotis ir atskiri garsai, todėl bando juos jungti.

Fizinė raida kalbos tobulėjimui svarbi ir dėl to, kad sėdėti, vaikščioti pradėjusiam vaikui kalbėti yra lengviau, nes vertikalioje padėtyje jis gali giliau įkvėpti, o lūpos, liežuvis, dantys, atsiduria kalbėjimui patogesnėje padėtyje.

Smulkiosios motorikos raida pagal amžių

Dauguma vaikų būdami tam tikro amžiaus įgyja atitinkamus smulkiosios motorikos įgūdžius:

• 3 mėnesiai. Kūdikis dar nelabai kontroliuoja savo rankų, gali pritraukti rankas prie burnos, bandyti pasiekti kabančius žaislus ir pasukti ranką žaislo kryptimi. ‌
• 6 mėnesiai. Dauguma šio amžiaus kūdikių gali suglausti rankas, pasiekti daiktus abiem rankomis tuo pačiu metu, trumpai laikyti mažus daiktus.
• 9 mėnesiai. Vaikas gali perduoti daiktus iš vienos rankos į kitą, nykščiu ir rodomuoju pirštu paimti smulkius daiktus.
• 12 mėnesių. Dauguma tokio amžiaus vaikų gali mesti daiktus ar jums paduoti daiktą.
• 18 mėnesių. Tokio amžiaus vaikai dažnai jau gali ploti rankomis, mojuoti atsisveikindami, rašyti kreidelėmis, gerti iš puodelio ir valgyti šaukštu.
• 2 metai. Dauguma vaikų rodys paveikslėlius knygose ir mokės atversti puslapius. Gebės pastatyti tris ar keturis blokus į bokštą.

Ikimokyklinio amžiaus vaikų smulkioji motorika

Tarp smulkiosios motorikos įgūdžių, kuriuos dauguma 3–4 metų vaikų įgyja ikimokykliniame amžiuje, yra tokie pavyzdiniai gebėjimai, kaip:

• Priklijuoti formas ant popieriaus,
• Užtrauktuko užsisegimas,
• Piešimas ir naudojimasis pieštukais, kreidelėmis,
• Suverti karoliukus ant virvelės,
• Iškirpti paprastas figūras,
• Pastatyti 10 kaladėlių bokštą.

Geriausias būdas padėti ugdyti ikimokyklinukams šiuos ir kitus su rankų miklumu susijusius įgūdžius – suteikti vaikui daug įvairių medžiagų, kuriomis jis galėtų naudotis pagal vaizduotę. Tai gali būti kaladėlės, modelinas, kreidelės, žymekliai, smėlio ir vandens žaislai bei muzikos instrumentai.​

Kodėl lavinti smulkiąją motoriką yra svarbu?

Smulkiosios motorikos ugdymas padeda vaikams valgyti, rašyti, naudotis daiktais ir apsirengti. Kūdikis naudoja pirštus, kad paimtų daiktus bei jaučia ir ragauja burna ir lūpomis. Vyresnio amžiaus vaikas naudos smulkiąją motoriką, pavyzdžiui, užsitraukdamas užtrauktuką arba naudodamas žirkles karpant popierių. Šie svarbūs įgūdžiai prisideda prie vaiko vystymosi ir savarankiškumo įvairiose mokymosi srityse.

Tyrimai rodo, kad smulkiosios motorikos ugdymas priklauso nuo stambiosios motorikos todėl svarbus yra bendras požiūris į fizinį vystymąsi. Mažiems vaikams reikia suteikti kuo daugiau galimybių lavinti smulkiąją motoriką tam, kad jie galėtų drąsiai tyrinėti juos supantį pasaulį.

Kaip lavinti smulkiąja motoriką?

Visi vaikai skirtingu tempu lavina smulkiosios motorikos įgūdžius. Jei smulkiosios motorikos įgūdžiai yra mažiau išlavinti, vaikams gali kilti problemų atliekant tokias užduotis kaip pieštuko sugriebimas, įrankių naudojimas, batų užsirišimas ir pan.

Smulkiosios motorikos lavinimo pavyzdys

Tam, kad efektyviau lavintumėt vaiko smulkiąją motoriką pasitelkite į pagalbą tokias priemones:

• Molio ar modelino minkymas ir lipdymas. Skatinkite vaiką molį spausti, tempti, gnybti, ridenti „gyvates“ ar „kirmėles“. Galite net leisti vaikui pabandyti karpyti modeliną žirklėmis. Modeliavimo smėlis taip pat atliks panašią lavinimo funkciją.
• Piešimas. Įvairūs piešimo būdai ir dailės priemonės padės sustiprinti vaiko rankų ir akių koordinaciją bei rankų miklumą. Tam galite pasitelkti ir paruoštukus piešimui, kurie skatins vaikus kruopščiai užpildyti formas spalvomis. Piešimas teptuku padeda vaikams mokytis laikyti teptuką ir geriau jį valdyti.
• Pagalba namuose. Leiskite vaikui padėti su smulkiais namų ruošos darbais, pavyzdžiui, padengti stalą, įpilti į stiklines sulčių, nuvalyti stalą kempine, maišyti salotas, atidaryti / uždaryti dėžučių dangtelius ir pan.
• Žaidimas įvairiais specialiais žaislais. Lavinamieji žaislai būna pritaikyti specialiai smulkiosios motorikos ugdymui, tad tai puikios priemonės ugdyti vaikučių pirštų miklumą, koordinaciją. Apie tai plačiau aptarsime toliau tekste.

Kokie žaislai ir priemonės geriausi lavinant smulkiąją motoriką?

Šiais laikais yra gausybė skirtingų žaislų ir žaidimų, padedančių vaikams lengviau lavinti smulkiosios motorikos įgūdžius. Eduko.lt elektroninėje parduotuvėje siūlome daug vertingų priemonių vaikų ugdymui.

1. Ankstyvojo lavinimo priemonės, žaislai (0–3 m.) Šios priemonės yra pritaikytos kūdikiams ir mažiems vaikams, todėl puikiai tinka smulkiosios motorikos ugdymui. Plantoys kubelių dėlionė iš 9 kubelių rinkinio skatins vaikus dėlioti kubelius tam tikra tvarka bei taip, kad jie nenukristų. Kiti dėlionių žaidimai, tokie kaip rūšiavimo piramidė, „TRIOLO“ rinkinys ar medinė dėlionė Žirafos lavins vaikų objektų sugriebimą, mokys juos tinkamai sudėti.
2. Koordinacijos ir motorikos priemonės. Tai priemonės, skirtos įvairaus amžiaus vaikams, būtent motorikai ir koordinacijai lavinti. Žaismingi kamuoliukai MORTH lavins vaikų minkymo įgūdžius, primins molį, tuo tarpu mozaikų rinkiniai ne tik lavins smulkiosios motorikos įgūdžius dėliojant smulkias detales, bet ir ugdys formų pažinimą, emocijų suvokimą.
3. Dėlionės, konstruktoriai, kaladėlės. Smulkiają motoriką vaikams bus smagu lavinti su dėlionėmis, konstruktoriais ir kaladėlėmis. Dėliones galite rinktis iš pačių įvairiausių, atsižvelgiant į vaiko pomėgius – 3D erdvinių dėlionių, medinių dėlionių rėmeliuose, teminių ir grindų dėlionių bei kitų. Tokie konstruktoriai kaip Nathan šiaudelių konstruktorius ar Incastro rinkinys, ne tik lavins motorinius įgūdžius, bet ir vaikų kūrybiškumą, kruopštumą, kantrybę. Kaladėlių pasirinkime turime įvairiausių, nuo medinių, kamštmedžio iki minkštų, todėl tikrai rasite labiausiai mėgiamas savo vaikui.
4. Sensoriniai žaislai. Smulkiosios motorikos lavinimui neabejotinai pravartūs ir sensoriniai žaislai, kurie skatina minkyti, spausti, jausti objektus. Pavyzdžiui, tokios paprastos priemonės kaip skaičiai su blizgučiais kvies vaikus klijuoti skaičius ant paviršių, juos apčiuopti. Spalvotų skaidrių pincetų rinkinys gali būti kombinuojamas su skaidrių indelių rūšiavimui rinkiniu ir taip skatinti vaikus smulkius žaisliukus pinceto pagalba perkelti į indelius.

Siekiant lavinti smulkiąją vaikų motoriką nebūtina rinktis būtent tam skirtus žaislus, tačiau pritaikyti žaislai turės geresnį funkcionalumą motoriniams įgūdžiams ugdyti. Vietoj šių žaislų galite rinktis ir lėles, kurias reikia aprengti ar figūrėles, kurias reikia surikiuoti. Žaislai, skirti lavinti motorinius įgūdžius, pravers tiek namuose, šeimoje, tiek darželiuose ar mokyklose. Vaikai žaidimo forma, nepastebimai lavins vertingus savo įgūdžius.

Kuo smulkiosios motorikos lavinimas skiriasi nuo stambiosios motorikos lavinimo?

Motorikos įgūdžiai skirstomi į stambiąją motoriką ir smulkiąją motoriką. Stambiosios motorikos įgūdžiai yra susiję su dideliais raumenų judesiais, tokiais kaip sėdėjimas, šliaužimas, ėjimas ar bėgimas. Tuo tarpu smulkiosios motorikos įgūdžiai apima mažesnių raumenų naudojimą, pavyzdžiui, sugriebimą rankomis, objektų laikymą ar piešimą. Stambiosios motorikos įgūdžiai apima daug greito judėjimo, tyrinėjimą ir judėjimą plačioje teritorijoje, įvairius kūno judinimo būdus. Smulkiosios motorikos įgūdžiai labiau yra akcentuoti į mažo masto judesius, smulkių objektų tyrinėjimą, judėjimą uždaroje arba mažoje vietoje.

Įdomu tai, kad berniukai linkę išlavinti stambiosios motorikos įgūdžius greičiau nei mergaitės. Tačiau mergaitės smulkiąją motoriką paprastai išsiugdo anksčiau nei to paties amžiaus berniukai.​

Papildomi patarimai

Lavindami smulkiąją motoriką, nepamirškite atsižvelgti į individualius vaiko poreikius ir galimus iššūkius. Pavyzdžiui, vaikams su autizmu smulkiosios motorikos įgūdžių lavinimas gali būti ypatingai svarbus, nes tai padeda ne tik gerinti kasdienius įgūdžius, bet ir gali teigiamai paveikti bendrą komunikaciją. Apie autizmą ir pirmuosius autizmo požymius straipsniuose rasite naudingos informacijos, kaip atpažinti šiuos požymius ir kokias priemones naudoti lavinant vaiką.

Logopedinės priemonės gali būti labai naudingos ne tik kalbos, bet ir smulkiosios motorikos lavinimui. Pavyzdžiui, kortelių žaidimai ar pratimai, susiję su burnos ir liežuvio judesiais, padeda lavinti smulkiuosius raumenis, reikalingus aiškiam kalbėjimui. Mūsų straipsnyje apie logopedines priemones rasite daugiau informacijos, kaip šios priemonės gali prisidėti prie vaiko kalbos ir motorikos vystymosi.

Renkantis priemones smulkiosios motorikos lavinimui, verta atkreipti dėmesį į geriausius lavinamuosius žaislus vaikams. Tokie žaislai, kaip dėlionės, rūšiavimo žaidimai ar konstruktoriai, ne tik padeda lavinti rankų miklumą ir koordinaciją, bet ir skatina kūrybiškumą bei problemų sprendimo įgūdžius. Mūsų tinklaraščio įraše apie geriausius lavinamuosius žaislus rasite patarimų, kaip išsirinkti tinkamiausius žaislus pagal vaiko amžių ir poreikius, kad smulkiosios motorikos lavinimas būtų efektyvus ir smagus.

Kaip atpažinti, ar mano vaiko smulkioji motorika vystosi tinkamai?

Smulkiosios motorikos vystymasis kiekvienam vaikui gali skirtis, tačiau yra tam tikri amžiaus tarpsniams būdingi įgūdžiai, pagal kuriuos galima vertinti vaiko raidą. Pavyzdžiui, kūdikiai turėtų pradėti sugriebti daiktus apie 3–6 mėnesių amžiaus, o vienerių metų vaikai jau gali perduoti daiktus iš vienos rankos į kitą. Ikimokyklinio amžiaus vaikai paprastai sugeba piešti paprastas formas, suverti karoliukus ar naudoti žirkles paprastoms figūroms iškirpti. Jei pastebite, kad jūsų vaikas sunkiai atlieka šiuos veiksmus arba atsilieka nuo bendraamžių, tai gali būti ženklas, kad jo smulkioji motorika reikalinga papildomos pagalbos. Tačiau svarbu atsiminti, kad kiekvienas vaikas vystosi skirtingu tempu, tad jei kyla abejonių, pasitarkite su vaikų specialistu ar gydytoju.

Kiek laiko kasdien turėtų būti skiriama smulkiosios motorikos lavinimui?

Smulkiosios motorikos lavinimui nebūtina skirti labai ilgo laiko kasdien, svarbiausia yra kokybiškas ir reguliarius praktikos. Kasdien užtenka 15–30 minučių įvairių užduočių ar žaidimų, kurie skatina smulkiųjų raumenų lavinimą. Tai gali būti piešimas, dėlionių dėliojimas, molio minkymas ar smulkių daiktų rūšiavimas. Svarbu, kad veiklos būtų įdomios vaikui ir nesukeltų streso. Galite integruoti smulkiosios motorikos lavinimą į kasdienę rutiną, pavyzdžiui, įtraukiant vaiką į namų ruošos darbus, tokius kaip stalviršio valymas, indų tvarkymas ar drabužių segimas. Taip lavinimas taps natūralia ir malonia vaiko veiklos dalimi.

Ar smulkiosios motorikos įgūdžiai gali turėti įtakos vaiko mokykliniams pasiekimams?

Taip, smulkiosios motorikos įgūdžiai turi didelę įtaką vaiko mokykliniams pasiekimams. Gerai išlavinta smulkioji motorika padeda vaikui lengviau atlikti tokias užduotis kaip rašymas, piešimas, kirpimas ar naudojimasis mokymo priemonėmis. Rašymo įgūdžiai tiesiogiai priklauso nuo gebėjimo tinkamai laikyti ir valdyti pieštuką, o tai yra smulkiosios motorikos dalis. Be to, šie įgūdžiai prisideda prie vaiko savarankiškumo ir pasitikėjimo savimi mokykloje. Vaikai, kurių smulkioji motorika nėra pakankamai išlavinta, gali susidurti su sunkumais atliekant užduotis, reikalaujančias tikslumo ir kruopštumo, ir tai gali neigiamai paveikti jų mokymosi patirtį bei pasiekimus. Todėl ankstyvas ir nuoseklus smulkiosios motorikos lavinimas yra svarbus, siekiant užtikrinti sėkmingą vaiko mokymosi procesą.