Autizmo požymiai – tai elgesio ir vystymosi ypatybės, kurios gali rodyti autizmo spektro sutrikimą. Dažniausi požymiai apima sunkumus bendraujant, socialinių įgūdžių trūkumą, pasikartojantį elgesį, jautrumą sensoriniams dirgikliams, kalbos vystymosi vėlavimą ir ribotą interesų spektrą.
Autizmas arba autizmo spektro sutrikimas, tai raidos sutrikimas, pasižymintis tam tikrais elgesio ir socialiniais sunkumais. Autizmą turinčio vaiko smegenys kitaip vystytis pradeda dar prieš gimstant, o gimus sutrikimo požymiai greitai išryškėja, tad šis sutrikimas dažniausiai diagnozuojamas jau vaikystėje.
Verta įsidėmėti:
- Daugelis tėvų pirmuosius autizmo požymius pastebi iki vaikui sukankant 1,5 metų.
- Pagrindiniai ankstyvieji autizmo požymiai, tai menkas akių kontaktas arba jo nebuvimas, ribotas kalbėjimas arba jo nebuvimas, ypatingas jautrumas įvairiems potyriams.
- Autizmo atsiradimui įtaką daro genetiniai, aplinkos ir kiti rizikos veiksniai, tokie kaip vyresnis tėvų amžius.
- Ankstyva intervencija gali padėti vaikams su autizmu lengviau prisitaikyti prie aplinkos.
- Geriausiai autizmu sergantiems vaikams lavinti tinka priemonės, skirtos specialiųjų poreikių turintiems vaikams, bendros ugdymo priemonės ir žaislai, skirti 0–3 m. vaikams.
Autizmas – kas tai?
Autizmo atvejų tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje sparčiai daugėja, nors dar ne taip seniai autizmas buvo laikomas gan retu sutrikimu. Kai kurių šaltinių duomenimis, autizmas diagnozuojamas net vienam iš 59 vaikų. Didėjantis autizmo aptikimas susijęs ir su pagerėjusia diagnostika, ir tuo, kad tėvai vaikų susilaukia vis vyresniame amžiuje. Autizmo pasireiškimui didelę įtaką turi ir sparčiai besikeičianti mūsų aplinka.
Pirmieji autizmo požymiai, tai tie požymiai, kurie indikuoja autizmo spektro sutrikimą atsižvelgiant į jo elgesį, mąstymą ir socialinius įgūdžius. Pirmuosius autizmo spektro sutrikimo požymius galima pastebėti jau ankstyvoje vaikystėje, o vaikui augant, požymiai tampa vis ryškesni. Ankstyvasis autizmas dažnai diagnozuojamas gana vėlai. Daugelis tėvų pirmuosius neįprastus požymius pastebi dar iki vaikui sukankant 1,5 metų, tačiau dėl vyraujančių stereotipų ar kitų priežasčių į specialistus kreipiasi gerokai vėliau – dažniausiai tik vaikui esant 3–4 metams, dėl vėluojančios kalbinės raidos.
Kokie yra pirmieji autizmo požymiai?
Bendri autizmo požymiai būna panašūs kiekvienam, turinčiam autizmą, tačiau yra ir daugybė skirtingų požymių, pagal kuriuos galima nustatyti autizmo spektro sutrikimą. Žmonės, turintys autizmo spektro sutrikimą, dažnai turi bendravimo problemų, taip pat jiems būdingas ribotas ar pasikartojantis elgesys. Vaikai ir suaugę su autizmu pasitelkia kitokius mokymosi, judėjimo ar dėmesio sutelkimo būdus nei žmonės neturintys autizmo. Svarbu paminėti, kad kai kurie žmonės net ir neturintys autizmo gali turėti kai kuriuos iš šių simptomų. Ankstyvieji autizmo požymiai pastebimi dar kūdikystėje ar vaikystėje.
Autizmo požymiai kūdikystėje
Pirmuosius autizmo požymius kartais galima pastebėti dar kūdikystėje. Į autizmo požymius kūdikystėje įeina:
- Menkas akių kontaktas arba jo nebuvimas,
- Nenuoseklus objektų sekimas akimis,
- Neatsiliepimas į savo vardą,
- Ribotas arba visiškas nereagavimas į garsius garsus arba galvos nepasukimas į garso pusę,
- Per didelis reagavimas į kai kuriuos garsus ir jautrumas garsams,
- Susidomėjimo elementariais žaidimais stoka,
- Ribotas kalbėjimas, garsų ir žodžių mėgdžiojimas, juokas,
- Riboti gestai, tokie kaip rodymas į norimą objektą, mojavimas,
- Nenoras būti liečiamiems, prisiglausti,
- Neįprasti ar pasikartojantys kūno judesiai,
- Neigiamas ar apatiškas reagavimas į naujus žmones,
- Retas šypsojimasis socialinėse situacijose.
Autizmo požymiai 2 metų vaikui
Kiek paaugusiems, iki 2 metų vaikučiams galima indikuoti jau kitus pirminius autizmo spektro požymius:
- Ribotas kalbėjimas arba jo nebuvimas,
- Vaikščiojimas tik ant kojų pirštų,
- Sunkumas laikantis paprastų žodinių nurodymų,
- Ribotas gestų ir kitų veiksmų mėgdžiojimas,
- Didelis susidomėjimas neįprastais ar netikėtais objektais,
- Nenoras dalintis juos dominančiais žaislais ar veikla, atkreipti kitų dėmesį,
- Įsitraukimas į pasikartojančius veiksmus, pavyzdžiui, objektų sudėjimas į linijas ar grupes.
Autizmo požymiai 3 metų ir vyresniam vaikui
Nuo 3 ir vyresniems vaikams galima jau lengviau įtarti autizmo spektro požymius, tačiau pagrindiniais išlieka riboti kalbiniai įgūdžiai, nesidomėjimas kitais, didesnis jautrumas. 3 metų ir vyresniems vaikams gali būti pastebėti šie autizmo simptomai:
- Ribota kalba,
- Sunkumas laikantis paprastų žodinių nurodymų,
- Menkas susidomėjimas vaizduotės reikalaujančiais žaidimais,
- Menkas domėjimasis kitais vaikais,
- Noras laikytis rutinos ir nusiminimas įvykus pokyčiams,
- Ypatingas jautrumas vaizdams, garsams, kvapams, skoniui ir kai kuriems kitiems jusliniams potyriams,
- Ribotas jautrumas kai kuriems potyriams, pavyzdžiui, karščiui, šalčiui, prisilietimams, alkiui, troškuliui ar skausmui,
- Įnirtingas susikaupimas žaidžiant su tam tikrais žaislais, ar užsiimant kokia nors veikla.
Kokios yra autizmo priežastys?
Dažnas klausimas po autizmo diagnozės vaikui kylantis tėvams – kokios yra autizmo priežastys? Tikslių autizmo priežasčių nėra, tačiau tyrimai rodo, kad autizmas vaikui išsivysto dėl genetinių ir negenetinių arba aplinkos veiksnių derinio. Pagrindinės įvardijamos autizmo spektro sutrikimo atsiradimo priežastys yra šios:
- Genetiniai rizikos veiksniai. Tyrimai rodo, kad autizmas dažniausiai atsiranda dėl šeimoje vyraujančių genų. Kai kurių genų pokyčiai padidina riziką, kad vaikas susirgs autizmu. Jei vienas iš tėvų turi vieną ar daugiau iš šių genų pakitimų, jie gali būti perduoti vaikui, net jei tėvai ir neserga autizmu.
- Aplinkos rizikos veiksniai. Tyrimai taip pat rodo, kad tam tikras aplinkos poveikis gali dar labiau padidinti arba sumažinti autizmo riziką žmonėms, kurie yra genetiškai linkę į šį sutrikimą.
- Kiti riziką didinantys veiksniai. Autistą vaiką pagimdyti didina riziką ir vyresnis tėvų amžius, nėštumo ir gimdymo komplikacijos, nėštumo skirtumas tarp vieno ir kito vaiko mažesnis nei vieneri metai.
Tam tikri aspektai padidina riziką, kad vaikas susirgs autizmu, visgi svarbu nepamiršti, kad padidėjusi rizika nėra tas pats, kas priežastis. Pavyzdžiui, kai kurie su autizmu susiję genų pokyčiai taip pat gali būti nustatyti žmonėms, kurie neturi šio sutrikimo. Kaip ir ne visiems, kuriems gresia autizmo rizika, susirgs šia liga. Įdomu ir tai, kad berniukams šis sutrikimas diagnozuojamas iki keturių kartų dažniau nei mergaitėms.
Kokios priemonės ir žaislai padeda autizmą turintiems vaikams?
Žaidimas yra viena svarbiausių veiklų kiekvieno vaiko kasdienybėje, ne išimtis ir autizmo spektro sutrikimą turinčių vaikų. Žaisdami vaikai mokosi ir lavina motorinius, kalbos ir socialinės sąveikos įgūdžius. Štai kokie žaislai ir priemonių grupės labiausiai tinka autistiškiems vaikams:
- Priemonės, skirtos specialiųjų poreikių turintiems vaikams. Autizmo spektrą turintys vaikai patenka į specialiųjų ugdymo poreikių vaikų kategoriją, todėl didelė dalis tokių žaislų ir pagalbinių priemonių tinka lavinti autistiškus vaikus. Tokie žaislai dažniausiai kuriami siekiant ugdyti vaikų komunikaciją, socialinę sąveiką, jautrumą pojūčiams ir kt. Žaislų, specialiųjų poreikių vaikams yra įvairių, pavyzdžiui, švelnūs minkomieji kamuoliai, skaidrių spalvingų kubelių rinkinys ar užduočių kortelės. Atgalinio skaičiavimo laikrodžiai padeda vaikams „matyti“, kaip laikas dingsta laikmačio diskui judant ir suteikia vaikui daugiau kontrolės. Magnetinės paveikslėlių kortelės vaizduoja skirtingas kasdienybėje atliekamas veiklas ir laiką, kurį vaikas gali užtrukti jas atliekant. Veiklų paveikslėliai padės vystytis vaikų savarankiškumui ir geriau suvokti laiko tėkmę. Pasunkinti žaislai, antklodės ir liemenės vaikams, turintiems autizmo spektro sutrikimą, yra naudingi, nes prisiliesdami mažina nerimo jausmą, padeda palaikykite vaikus ramius, ugdyti smulkiąją ir stambiąją motoriką. Sunkios antklodės tarsi apkabina vaikus ir padeda nurimti miegant. Vieni iš tokių žaislų, tai MANIMO prekinio ženklo gyvūnai, pavyzdžiui, ryškiaspalviai krokodilai.
- Lavinimo ir ugdymo priemonės. Lavinamosioms priemonėms priskiriami žaislai, kurie padeda vaikams vystytis, mokytis ir klysti. Šie žaislai specialiųjų poreikių vaikams padeda lavinti smulkiosios motorikos įgūdžius bei susipažinti ir suvokti pasaulį per penkis pojūčius: regėjimą, klausą, uoslę, lytėjimą ir skonį. Autizmo spektrą turintiems vaikams puikiai tiks tokios priemonės kaip minkomi kamuoliukai, TANGLE priemonės nusiraminimui ar sensorinių kilimėlių rinkinys.
- Ankstyvojo lavinimo priemonės (0–3 m. vaikams). Šie žaislai ir priemonės yra pritaikyti būtent mažiems vaikams, todėl yra saugūs naudoti net ir kūdikiams. Atsiradus pirmiesiems autizmo požymiams rinkitės tokius žaislus kaip mozaikos rinkinys MAXICOLOREDO, rūšiavimo piramidė PLANTOYS ar, pavyzdžiui, lavinamąjį žaislą BELEDUC.
Renkantis žaislus svarbu nepamiršti, kad autizmas turi įvairių formų ir laipsnių, todėl kiekvienas autizmu sergantis vaikas turi ir savo stipriąsias puses, ir iššūkius. Žaislus ir priemones reikėtų parinkti pagal individualius poreikius. Būdai, kuriais autizmą turintys žmonės mokosi, mąsto ir sprendžia problemas taip pat gali vyrauti nuo itin pažangių iki keliančių rimtas problemas.
Kodėl svarbu lavinti autizmo spektro sutrikimą turinčius vaikus?
Nors autizmas yra neišgydomas sutrikimas, ankstyva intervencija ir specialios mokymo programos gali padėti vaikams su autizmu tobulinti savo įgūdžius ir prisitaikyti prie aplinkos. Tokia ankstyva intervencija yra labai svarbi vaiko raidai ir funkcionavimui vėlesniame gyvenime, nes lavina kalbos, bendravimo, socialinius įgūdžius, stambiąją ir smulkiąją motoriką, skatina rūpinimąsi savimi, nepriklausomybę nuo artimųjų ir kt. Svarbu palaikyti vaikus su autizmo spektru ir suprasti, kad autizmas yra tik vienas jų bruožų, tačiau jie taip pat turi unikalias stiprybes ir gebėjimus.
Papildomai kviečiame skaityti