Kūrybiškumo lavinimas vaikams: kaip tai daryti ir kokie sunkumai tyko?

Kūrybiškumo lavinimas, tai procesas, kuriuo siekiama skatinti ir plėtoti kūrybinius gebėjimus ir idėjas. Tai ne tik meninių ar literatūrinių įgūdžių ugdymas, bet ir gebėjimo mąstyti neįprastai, rasti naujus sprendimus ir inovatyviai reaguoti į įvairias situacijas stiprinimas.

Kodėl lavinti kūrybiškumą yra svarbu?

Kūrybiškumas yra esminis gebėjimas visose gyvenimo srityse – jis padeda žmonėms spręsti problemas, prisitaikyti prie pokyčių ir išreikšti save. Šis procesas ypač svarbus vaikystėje, kai formuojasi pagrindiniai mąstymo ir problemų sprendimo įgūdžiai.

Kūrybiškumas ne tik padeda vaikystėje, bet ir yra labai vertingas toliau, profesinėse srityse. Įmonės vis labiau vertina darbuotojų gebėjimą mąstyti netradiciškai ir siūlyti inovatyvius sprendimus, todėl lavinant šiuos vaikų įgūdžius nuo mažų dienų galite padėti jam tolimesniuose gyvenimo žingsniuose.

Kokie žaidimai geriausiai lavina vaikų kūrybiškumą?

Žaidimai yra puikus būdas lavinti vaikų kūrybiškumą, nes jie leidžia eksperimentuoti, kurti ir išbandyti naujas idėjas. Tokie žaidimai gali būti suskirstyti į kelis pogrupius, kurie skatina įvairias kūrybines vaikų savybes.

Kūrybiniai ir vaizduotę skatinantys žaidimai

Šie žaidimai skatina vaikų vaizduotę, nes leidžia jiems laisvai kurti ir improvizuoti:

• Konstruktoriai. Konstruktoriai leidžia vaikams kurti ir statyti įvairius objektus, stiprinant jų erdvinį mąstymą ir kūrybiškumą.
• Pasakų kūrimas. Žaidimai, kuriuose vaikai kuria pasakas ar istorijas iš atsitiktinių daiktų ar kortelių, padeda ugdyti vaizduotę ir kūrybiškumą.
• Vaidmenų žaidimai. Vaikai tokiuose žaidimuose gali įsikūnyti į įvairius personažus ir vaidinti skirtingas situacijas.

Meniški žaidimai

Šie žaidimai yra orientuoti į meno suvokimą, kuris skatina vaikų kūrybinį išraiškingumą:

• Piešimo ir tapybos rinkiniai. Tokie įrankiai puikiai tinka vaikams padėti išreikšti savo emocijas ir mintis per spalvas ir formas.
• Kitos meno formos. Kūrimo žaidimai, tokie kaip lipdymas iš plastilino ar modelino, mozaikos kūrimas ir kt. skatina kūrybiškumą ir rankų motorinius įgūdžius.

Problemų sprendimo ir strateginiai žaidimai

Šie žaidimai moko vaikus mąstyti kritiškai ir rasti kūrybiškus sprendimus, nors ir patys savaime nėra orientuoti į tiesioginę kūrybą:

• Loginiai galvosūkiai. Įvairūs loginiai žaidimai, tokie kaip galvosūkiai arba įmantrios dėlionės, kaip magnetinis kubas iš daugelio detalių skatina strateginį mąstymą ir problemų sprendimą.
• Stalo žaidimai. Tam tikri stalo žaidimai taip pat labai tinka kūrybiškumo lavinimui, nes skatina vaikus kurti naujas strategijas ir idėjas.

Kaip dar galima lavinti vaikų kūrybiškumą?

Kūrybiškumo lavinimas gali vykti ne tik per žaidimus, bet ir per kasdienes veiklas ir įpročius. Žemiau pateikiame kelis būdus, kaip galite papildomai lavinti vaikų kūrybiškumą:

• Skatinkite eksperimentavimą – leiskite vaikams išbandyti naujas veiklas, eksperimentuoti su skirtingomis medžiagomis ir technikomis.
• Skatinkite žaisti lauke – lauko veiklos, tokios kaip gamtos tyrinėjimas ir kūryba iš gamtos objektų, pavyzdžiui, smėlio pilių statymas, klevo lapų derinimas ir pan., gali įkvėpti naujas idėjas ir padėti išlaisvinti kūrybiškumą. Lauke žaisti bus įdomiau ir smagiau su smėlio ir vandens žaislais.
• Skatinkite smalsumą – atsakykite į vaikų klausimus ir padėkite jiems rasti atsakymus suteikiant galimybę patiems mąstyti ir taip išmokti naujų dalykų.

Kokius kūrybiškumo komponentus galima ugdyti?

Mokslininkai (Plucker, Runco, 1999) atkreipia dėmesį, kad pasakymas „reikia ugdyti kūrybiškumą“, iš esmės nieko nereiškia. Norint tai daryti, pirmiausia reikia žinoti, kokius kūrybiškumo komponentus vaikams galima ugdyti, o tik tada ieškoti metodų, kaip tai daryti. Žemiau pateikiame kūrybiškumo komponentus, kuriuos galima ugdyti:

• Kognityviniai komponentai. Tai gebėjimas spręsti problemas, metakognityviniai gebėjimai (mąstymas apie mąstymą), gebėjimas apdoroti informaciją.
• Požiūrio-nuostatų komponentai. Požiūris, arba nuostatos, į savo kūrybiškumą yra vienas reikšmingiausių kūrybiškumo veiksnių. Ypač neigiamai kūrybiškumą veikia savo kūrybiškumo menkinimas, o tėvų bei mokytojų nuoširdus pagyrimas ir įvertinimas sustiprina pasitikėjimą savo kūrybinėmis galiomis.
• Emociniai ir motyvaciniai komponentai. Ugdant kūrybiškumą atsižvelgiama į emocinius ir
• motyvacinius aspektus, nes kūryba dažniausiai yra svarbi pačiam asmeniškai. Ugdant kūrybiškumą svarbu vaikams parodyti jo praktinę naudą ar prasmingumą pačiam vaikui bei žadinti vidinę motyvaciją.
• Tarpasmeninių santykių komponentai. Ugdant kūrybiškumą svarbūs du dalykai:
• 1) vaiko įsitikinimas, kad yra kūrybiškas, kuris priklauso nuo aplinkinių požiūrio bei gebėjimo atskleisti ir pastebėti kūrybiškumą. Tai ypač svarbu vaikystėje;
• 2) gebėjimas dalyvauti kūrybos procese kartu su kitais vaikais.
• Tinkamos aplinkos kūrybiškumui atsiskleisti įtaka. Galimybė kurti kartu su kitais, išgirsti jų patvirtinimą, kad esi kūrybiškas padeda ugdyti pasitikėjimą savimi, skatina atskleisti savo kūrybiškumą. Visgi, kūrybinis vaikų darbas grupėje kūrybiškumą gali tiek skatinti, tiek ir slopinti. Tam svarbi gera vaiko savijauta grupėje.

Su kokiais sunkumais susiduria tėvai lavinant vaikų kūrybiškumą?

Kartais tėvai susiduria su šiais sunkumais lavinant vaikų kūrybiškumą:

Laiko trūkumas. Šiuolaikinio gyvenimo tempu tėvams gali būti sunku rasti laiko kūrybinėms veikloms su vaikais.
Mokyklos ir socialinių normų spaudimas. Kartais mokyklose ir visuomenėje vyrauja standartizuotos metodikos, kurios neskatina kūrybiškumo ir gali būti per daug orientuotos į rezultatų siekimą.
Nepakankamas išteklių prieinamumas. Kartais gali trūkti kūrybinių išteklių arba edukacinių priemonių, kurios skatintų kūrybiškumą.

Svarbu paminėti, kad vaikams labai svarbus yra ugdytojo (mokytojo ar tėvų) vaidmuo ir gebėjimas perteikti „aš galiu“ nuostatą, mokymas nesutrikti, „nenuleisti rankų“ susidūrus su sudėtingesne ar neįprasta problema. Svarbus ir bendras darbas lavinant kūrybiškumą kartu su mokytoju ar tėvais.

Kūrybiškumo lavinimas yra svarbus visiems vaikams, įskaitant tuos, kurie susiduria su autizmo ar Aspergerio sindromu. Šiems vaikams kūrybiškumas gali būti išreiškiamas unikaliu būdu, todėl tėvams ir pedagogams svarbu atrasti metodus, kurie geriausiai tiktų individualiems jų poreikiams. Pavyzdžiui, tam tikros kūrybinės veiklos gali padėti vaikams su autizmo spektro sutrikimais išreikšti save ir sustiprinti jų socialinius įgūdžius.
Kūrybiškumo lavinimas taip pat yra glaudžiai susijęs su emocinio vaikų intelekto ugdymu. Vaikai, kuriems suteikiama galimybė laisvai tyrinėti ir kurti, dažnai geriau supranta savo emocijas ir sugeba jas išreikšti sveikai. Be to, kūrybiškumo skatinimas nuo ankstyvos vaikystės yra esminis kūdikio lavinimo aspektas, padedantis formuoti pagrindinius kognityvinius ir emocinius įgūdžius.

DUK

Koks yra geriausias amžius pradėti lavinti vaikų kūrybiškumą?

Kūrybiškumą galima pradėti lavinti nuo pat gimimo. Net kūdikiai gali būti skatinami tyrinėti pasaulį aplink juos per žaislus ir įvairias jutimines veiklas. Kuo anksčiau vaikai bus įtraukti į kūrybines veiklas, tuo sparčiau ir efektyviau jie galės išvystyti savo kūrybiškumą.

Kaip tėvai gali įvertinti, ar jų vaikas lavina kūrybiškumą?

Tėvai tai gali daryti stebėdami, kaip vaikas sprendžia problemas, kaip jis išreiškia savo idėjas ir kaip dažnai jis ieško naujų ir originalių sprendimų. Kūrybiškumo ženklai gali būti įvairūs – nuo išskirtinių piešinių iki originalių žaidimų ir istorijų kūrimo. Kiekvienas vaikas gali būti kūrybiškas savaip.

Ką daryti, jei vaikas nenori dalyvauti kūrybinėse veiklose?

Pirmiausia svarbu išsiaiškinti, kodėl vaikas nenori dalyvauti šiose veiklose. Galbūt jam reikia daugiau paskatinimo, o gal jis bijo nesėkmės. Pabandykite įtraukti į rutiną veiklas, kurios būtų įdomesnės konkrečiam vaikui ir skatinkite jį mažais žingsniais. Svarbu suteikti vaikui erdvės ir laiko savarankiškai tyrinėti ir kurti bei būtinai nepamiršti pagirti.