Smulkioji motorika, tai gebėjimas atlikti judesius, naudojant smulkius rankų ir riešų raumenis. Šie įgūdžiai praverčia atliekant pagrindines užduotis mokykloje, darbe ir kasdieniame gyvenime. Šie nedideli judesiai daugumai žmonių būna tokie natūralūs, kad dažniausiai apie juos nesusimąstome.
Kai kalbame apie smulkiąją motoriką, turime omenyje koordinuotas smegenų ir raumenų pastangas, judinant smulkius raumenis (pavyzdžiui, rankų, burnos). Štai keletas pavyzdžių, kai naudojame smulkiosios motorikos įgūdžius:
Smulkioji motorika pradeda vystytis dar kūdikystėje ir tobulėja vaikams augant, todėl svarbu ją lavinti nuo ankstyvo vaikų amžiaus. Smulkiosios motorikos įgūdžių efektyvumas įtakoja vaiko užduoties rezultato kokybę ir atlikimo greitį. Veiksmingi smulkiosios motorikos įgūdžiai reikalauja kitų nepriklausomų įgūdžių įgijimo atliekant užduotis.
Tyrimai rodo, kad smulkiosios motorikos įgūdžiai yra glaudžiai susiję su vaiko kalbiniais įgūdžiais. Naujai išmoktus kartojamus kūdikio judesius lydi ir su kalba susijęs įgūdis. Pavyzdžiui, kūdikis intensyviai judina rankas, mojuoja, ploja, o po dviejų savaičių ima skleisti savus garsus. Pradėjęs komunikuoti balsu kūdikis rankomis komunikuoja ženkliai mažiau.
Fiziniai kūno judesiai aktyvina įvairias smegenų zonas. Taip smegenys pradeda intensyviau dirbti – koordinuoja judesius, vertina erdvę, aplinką, pojūčius, sieja judesius su aplinkinių reakcija. Išmokęs atlikti pasikartojančius kūno judesius kūdikis supranta, kad gali kartotis ir atskiri garsai, todėl bando juos jungti.
Fizinė raida kalbos tobulėjimui svarbi ir dėl to, kad sėdėti, vaikščioti pradėjusiam vaikui kalbėti yra lengviau, nes vertikalioje padėtyje jis gali giliau įkvėpti, o lūpos, liežuvis, dantys, atsiduria kalbėjimui patogesnėje padėtyje.
Dauguma vaikų būdami tam tikro amžiaus įgyja atitinkamus smulkiosios motorikos įgūdžius:
Tarp smulkiosios motorikos įgūdžių, kuriuos dauguma 3–4 metų vaikų įgyja ikimokykliniame amžiuje, yra tokie pavyzdiniai gebėjimai, kaip:
Geriausias būdas padėti ugdyti ikimokyklinukams šiuos ir kitus su rankų miklumu susijusius įgūdžius – suteikti vaikui daug įvairių medžiagų, kuriomis jis galėtų naudotis pagal vaizduotę. Tai gali būti kaladėlės, modelinas, kreidelės, žymekliai, smėlio ir vandens žaislai bei muzikos instrumentai.
Smulkiosios motorikos ugdymas padeda vaikams valgyti, rašyti, naudotis daiktais ir apsirengti. Kūdikis naudoja pirštus, kad paimtų daiktus bei jaučia ir ragauja burna ir lūpomis. Vyresnio amžiaus vaikas naudos smulkiąją motoriką, pavyzdžiui, užsitraukdamas užtrauktuką arba naudodamas žirkles karpant popierių. Šie svarbūs įgūdžiai prisideda prie vaiko vystymosi ir savarankiškumo įvairiose mokymosi srityse.
Tyrimai rodo, kad smulkiosios motorikos ugdymas priklauso nuo stambiosios motorikos todėl svarbus yra bendras požiūris į fizinį vystymąsi. Mažiems vaikams reikia suteikti kuo daugiau galimybių lavinti smulkiąją motoriką tam, kad jie galėtų drąsiai tyrinėti juos supantį pasaulį.
Visi vaikai skirtingu tempu lavina smulkiosios motorikos įgūdžius. Jei smulkiosios motorikos įgūdžiai yra mažiau išlavinti, vaikams gali kilti problemų atliekant tokias užduotis kaip pieštuko sugriebimas, įrankių naudojimas, batų užsirišimas ir pan.
Tam, kad efektyviau lavintumėt vaiko smulkiąją motoriką pasitelkite į pagalbą tokias priemones:
Šiais laikais yra gausybė skirtingų žaislų ir žaidimų, padedančių vaikams lengviau lavinti smulkiosios motorikos įgūdžius. Eduko.lt elektroninėje parduotuvėje siūlome daug vertingų priemonių vaikų ugdymui.
Siekiant lavinti smulkiąją vaikų motoriką nebūtina rinktis būtent tam skirtus žaislus, tačiau pritaikyti žaislai turės geresnį funkcionalumą motoriniams įgūdžiams ugdyti. Vietoj šių žaislų galite rinktis ir lėles, kurias reikia aprengti ar figūrėles, kurias reikia surikiuoti. Žaislai, skirti lavinti motorinius įgūdžius, pravers tiek namuose, šeimoje, tiek darželiuose ar mokyklose. Vaikai žaidimo forma, nepastebimai lavins vertingus savo įgūdžius.
Motorikos įgūdžiai skirstomi į stambiąją motoriką ir smulkiąją motoriką. Stambiosios motorikos įgūdžiai yra susiję su dideliais raumenų judesiais, tokiais kaip sėdėjimas, šliaužimas, ėjimas ar bėgimas. Tuo tarpu smulkiosios motorikos įgūdžiai apima mažesnių raumenų naudojimą, pavyzdžiui, sugriebimą rankomis, objektų laikymą ar piešimą. Stambiosios motorikos įgūdžiai apima daug greito judėjimo, tyrinėjimą ir judėjimą plačioje teritorijoje, įvairius kūno judinimo būdus. Smulkiosios motorikos įgūdžiai labiau yra akcentuoti į mažo masto judesius, smulkių objektų tyrinėjimą, judėjimą uždaroje arba mažoje vietoje.
Įdomu tai, kad berniukai linkę išlavinti stambiosios motorikos įgūdžius greičiau nei mergaitės. Tačiau mergaitės smulkiąją motoriką paprastai išsiugdo anksčiau nei to paties amžiaus berniukai.
Lavindami smulkiąją motoriką, nepamirškite atsižvelgti į individualius vaiko poreikius ir galimus iššūkius. Pavyzdžiui, vaikams su autizmu smulkiosios motorikos įgūdžių lavinimas gali būti ypatingai svarbus, nes tai padeda ne tik gerinti kasdienius įgūdžius, bet ir gali teigiamai paveikti bendrą komunikaciją. Apie autizmą ir pirmuosius autizmo požymius straipsniuose rasite naudingos informacijos, kaip atpažinti šiuos požymius ir kokias priemones naudoti lavinant vaiką.
Logopedinės priemonės gali būti labai naudingos ne tik kalbos, bet ir smulkiosios motorikos lavinimui. Pavyzdžiui, kortelių žaidimai ar pratimai, susiję su burnos ir liežuvio judesiais, padeda lavinti smulkiuosius raumenis, reikalingus aiškiam kalbėjimui. Mūsų straipsnyje apie logopedines priemones rasite daugiau informacijos, kaip šios priemonės gali prisidėti prie vaiko kalbos ir motorikos vystymosi.
Renkantis priemones smulkiosios motorikos lavinimui, verta atkreipti dėmesį į geriausius lavinamuosius žaislus vaikams. Tokie žaislai, kaip dėlionės, rūšiavimo žaidimai ar konstruktoriai, ne tik padeda lavinti rankų miklumą ir koordinaciją, bet ir skatina kūrybiškumą bei problemų sprendimo įgūdžius. Mūsų tinklaraščio įraše apie geriausius lavinamuosius žaislus rasite patarimų, kaip išsirinkti tinkamiausius žaislus pagal vaiko amžių ir poreikius, kad smulkiosios motorikos lavinimas būtų efektyvus ir smagus.
Smulkiosios motorikos vystymasis kiekvienam vaikui gali skirtis, tačiau yra tam tikri amžiaus tarpsniams būdingi įgūdžiai, pagal kuriuos galima vertinti vaiko raidą. Pavyzdžiui, kūdikiai turėtų pradėti sugriebti daiktus apie 3–6 mėnesių amžiaus, o vienerių metų vaikai jau gali perduoti daiktus iš vienos rankos į kitą. Ikimokyklinio amžiaus vaikai paprastai sugeba piešti paprastas formas, suverti karoliukus ar naudoti žirkles paprastoms figūroms iškirpti. Jei pastebite, kad jūsų vaikas sunkiai atlieka šiuos veiksmus arba atsilieka nuo bendraamžių, tai gali būti ženklas, kad jo smulkioji motorika reikalinga papildomos pagalbos. Tačiau svarbu atsiminti, kad kiekvienas vaikas vystosi skirtingu tempu, tad jei kyla abejonių, pasitarkite su vaikų specialistu ar gydytoju.
Smulkiosios motorikos lavinimui nebūtina skirti labai ilgo laiko kasdien, svarbiausia yra kokybiškas ir reguliarius praktikos. Kasdien užtenka 15–30 minučių įvairių užduočių ar žaidimų, kurie skatina smulkiųjų raumenų lavinimą. Tai gali būti piešimas, dėlionių dėliojimas, molio minkymas ar smulkių daiktų rūšiavimas. Svarbu, kad veiklos būtų įdomios vaikui ir nesukeltų streso. Galite integruoti smulkiosios motorikos lavinimą į kasdienę rutiną, pavyzdžiui, įtraukiant vaiką į namų ruošos darbus, tokius kaip stalviršio valymas, indų tvarkymas ar drabužių segimas. Taip lavinimas taps natūralia ir malonia vaiko veiklos dalimi.
Taip, smulkiosios motorikos įgūdžiai turi didelę įtaką vaiko mokykliniams pasiekimams. Gerai išlavinta smulkioji motorika padeda vaikui lengviau atlikti tokias užduotis kaip rašymas, piešimas, kirpimas ar naudojimasis mokymo priemonėmis. Rašymo įgūdžiai tiesiogiai priklauso nuo gebėjimo tinkamai laikyti ir valdyti pieštuką, o tai yra smulkiosios motorikos dalis. Be to, šie įgūdžiai prisideda prie vaiko savarankiškumo ir pasitikėjimo savimi mokykloje. Vaikai, kurių smulkioji motorika nėra pakankamai išlavinta, gali susidurti su sunkumais atliekant užduotis, reikalaujančias tikslumo ir kruopštumo, ir tai gali neigiamai paveikti jų mokymosi patirtį bei pasiekimus. Todėl ankstyvas ir nuoseklus smulkiosios motorikos lavinimas yra svarbus, siekiant užtikrinti sėkmingą vaiko mokymosi procesą.