Emocinis vaikų intelektas: kaip ir kodėl svarbu jį lavinti?

Kas yra emocinis vaikų intelektas?

Emocinis intelektas (EQ), tai sugebėjimas suprasti, valdyti ir naudoti emocijas efektyviai savo gyvenime. Tai apima gebėjimą atpažinti, interpretuoti ir reaguoti tiek į savo, tiek į kitų žmonių emocijas. Emocinio intelekto svarba yra padidėjusi visuomenėje, nes tai tampa esminiu įgūdžiu asmeniniame ir profesiniame gyvenime.

Svarbiausios emocinio intelekto savybės, tai savo emocijų supratimas, valdymas, empatija ir gebėjimas suprasti kitų žmonių emocijas, taip pat emocijų panaudojimas kaip šaltinis motyvacijai, kūrybiškumui ir efektyviam problemų sprendimui. Emocinio intelekto tobulinimas padeda žmonėms lengviau tvarkytis su stresu, kurti stiprius tarpusavio santykius, būti sėkmingais profesiniame kelyje ir gerinti bendrą gyvenimo kokybę. Tai svarbi savybė, kurią galima tobulinti per mokymąsi, savęs pažinimą ir sąveiką su kitais žmonėmis.

Vaiko emocinis intelektas, tai taip pat kaip ir suaugusiųjų, yra sugebėjimas suprasti, valdyti ir reaguoti į savo ir kitų emocijas bei jų poveikį aplinkiniams žmonėms. Vaikui, turinčiam stiprų emocinį intelektą, lengviau kurti socialinius ryšius, puoselėti savigarbą, suprasti, ką jis jaučia, spręsti konfliktines situacijas su bendraamžiais ir suaugusiaisiais ir suvokti, kaip jo veiksmai veikia kitus.

Nemaišykite emocinio intelekto (EQ) su kognityviniu intelektu (IQ). IQ nurodo žmogaus intelekto lygį, lyginant su to paties amžiaus grupe. Aukštesnį IQ turinčių vaikų žodynas bus turtingesnis, geresnis erdvinis mąstymas, atmintis, šie vaikai pasižymės geresniais matematiniais ir loginiais gebėjimais. Emocinio intelekto (EQ), skirtingai nuo kognityvinio (IQ), neįmanoma išmatuoti, jį galima tik atpažinti, todėl gali būti sunkiau vertinti vienų vaikų emocinį intelektą su kitų. Svarbu skatinti emocinio intelekto tobulinimą jau nuo vaikystės, kad vaikai išvystytų įgūdžius, padėsiančius jiems sėkmingai susidurti su gyvenimo iššūkiais.

Verta atsiminti:

• Vaikų emocinis intelektas, tai gebėjimas suprasti, valdyti ir reaguoti į savo ir kitų emocijas bei jų poveikį aplinkiniams žmonėms.
• Emocinio intelekto (EQ), kitaip nei kognityvinio (IQ), neįmanoma išmatuoti, galima tik atpažinti.
• Norint lavinti vaikų emocinį intelektą rodykite teigiamą pavyzdį patys, įvertinkite vaiko pasiekimus, rodykite empatiją, mokykite vaikus išreikšti savo emocijas, gebėti nusiraminti, lavinkite jų problemų sprendimo įgūdžius.
• Žaislai, lavinantys vaikų jausmų ir emocijų suvokimą, padės lavinti vaikų emocinį intelektą.
• Intensyvus technologijų naudojimas daro neigiamą įtaką vaikams, blogina problemų sprendimo ir socialinius įgūdžius, motyvaciją siekti tikslų, skatina irzlumą.

Kaip lavinti vaikų emocinį intelektą?

Emocinis intelektas, tai esminis įgūdis, kurio vaikai neišmoksta mokykloje, todėl labai svarbu, kad šių įgūdžių lavinimu pasirūpintų tėvai. Kiekvienas vaikas gali mokytis emocinio intelekto, jiems tiesiog reikia suaugusiųjų pagalbos šiuos įgūdžius ugdant.

• Rodykite teigiamą elgesį patys. Vienas geriausių būdų padėti vaikui ugdyti emocinį intelektą – rodyti patiems teigiamą elgesį. Parodykite savo vaikui, kad galima išreikšti jausmus, klausytis kitų ir išspręsti bet kokius iškilusius konfliktus. Jei vaikai matys, kad į sudėtingas situacijas reaguojate kantriai ir supratingai, jie greičiausiai ir patys ims elgtis taip pat. Skirkite laiko pokalbiams su vaiku apie jo jausmus ir padėkite jam juos išreikšti.
• Įvertinkite vaiko pasiekimus. Vaiko pastangų ir pažangos pagyrimas yra veiksmingas būdas ugdyti vaiko emocinį intelektą. Parodydami savo vaikui, kad pripažįstate ir vertinate jo sunkų darbą labiau vaiką motyvuosite ir toliau siekti sėkmės. Tai padės jiems labiau pasitikėti savo sugebėjimais ir skatins augti. Analogiškai venkite vaiką vadinti neigiamomis frazėmis, pavyzdžiui, „tinginiu“ ar „kvailiu“, nes tai vaiką demotyvuos ir nuteiks mąstyti, kad jis toks ir yra.
• Klausykitės vaiko ir rodykite empatiją. Kai vaikas yra nusiminęs, ypač jei reaguoja irzliai, stenkitės per daug neslopinti jo jausmų, nes taip vaikui rodysite, kad tai, kaip jis tuo metu jaučiasi, yra neteisinga. Verčiau stenkitės suprasti vaiką ir rodykite empatiją, net jei nesuprantate, kodėl vaikas taip nusiminė. Kai vaikas pamatys, kad suprantate, kaip jis jaučiasi, mažiau norės emocijas išreikšti elgesiu.
• Mokykite vaikus išreikšti ir išsakyti savo emocijas. Saviraiška yra svarbi emocinio intelekto dalis. Skatindami vaiką reikšti jausmus ir mintis padėsite geriau suprasti save ir emocijas, jas valdyti, ugdyti empatiją kitiems. Užtikrinkite vaikams saugią ir palaikančią aplinką, kurioje jie gali save išreikšti.
• Lavinkite vaikų problemų sprendimo įgūdžius. Vaikams, taip pat kaip ir suaugusiems, kyla mažesnių ar didesnių kasdienių problemų. Iškilus konfliktui / problemai paskatinkite vaiką nustatyti bent penkis būdus, kaip ši problema galėtų būti išspręsta. Sprendimai neprivalo būti geros idėjos, iš pradžių svarbu jas tiesiog sugalvoti. Nustačius penkis galimus sprendimus, paraginkite įvertinti kiekvieno privalumus ir trūkumus. Tada paskatinkite vaiką pasirinkti geriausią variantą. Taip pat ir kai vaikas padaro klaidą, papasakokite jam, ką būtų buvę galima padaryti kitaip ar ką jūsų vaikas gali padaryti, kad išspręstų ankstesne problemas. Prireikus patarkite, tačiau stenkitės padėti vaikui suprasti, kad jis gali pats taikiai ir veiksmingai išspręsti iššūkius.
• Mokykite vaikus nusiraminti ir atsipalaiduoti. Gyvenime nuolatos kyla daugybė iššūkių ir susitelkimo reikalaujančių įvykių, todėl svarbu mokyti vaiką rasti būdus, padedančius nusiraminti. Taip bus išvengta nereikalingų pykčio ar irzlumo pliūpsnių.

Vaikų emocinį intelektą padeda lavinti ir įvairūs žaislai. Žaislai skatina kūrybiškumą, lavina vaizduotę, socialinius ir kalbos įgūdžius, motoriką. Svarbu norint lavinti vaikų emocinį intelektą išrinkti žaislus, kurie ne tik dailiai atrodys, bet ir ugdys vaikų gilesnius įgūdžius.

• Žaislai lavinantys vaikų jausmų suvokimą. Į jausmus orientuoti žaislai skatins vaikus išreikšti savo jausmus, juos atpažinti savyje ir kitame. Tam puikiai tinka Nathan jausmų kortelių rinkinys, kuriame vaizduojamos tikrų vaikų emocijos nuotraukose. Rinkinio pagalba galima žaisti 4 žaidimus: kalbos žaidimą, rūšiavimo ir 2 loto žaidimus. Penkis skirtingus pojūčius – regą, klausą, kvapą, skonį ir prisilietimą padės lengviau suvokti, atpažinti ir įvardinti Humaniko „5 jausmai“ žaidimas. Tai rinkinys iš 30-ies medinių dėlionių, tinkantis vaikams nuo 4 m. amžiaus.
• Žaislai lavinantys vaikų emocijų suvokimą. Emocijų pažinimą lavinantys žaislai edukuos vaikus atskirti skirtingas emocijas ir joms priskiriamas išraiškas. Kamuoliukų rinkinys Megaform skatins ne tik fiziškai žaisti su kamuoliukais, bet ir atvaizduos šešias skirtingas žmogaus emocijas. Tuo tarpu Nathan 60-ies nuotraukų rinkinys vaizduoja daugiau skirtingų situacijų ir joms priskiriamų emocijų. Taip vaikams bus lengviau sieti emocijas su realiais išgyvenimais. 

Emocinio lavinimo žaidimų galite sugalvoti ir be žaislų pagalbos, pavyzdžiui, žiūrėdami su šeima filmą įvardinti ir apibūdinti veikėjų jausmus, atsižvelgiant į aktorių veido išraiškas, kūno kalbą. Taip pat galite ant popieriaus lapelių užrašyti pagrindines emocijas – laimingas, liūdnas, piktas, išsigandęs, susigėdęs, o ant kitų lapelių daugiau įvairesnių emocijų. Vėliau su vaiku bandykite priskirti antrines emocijas prie pagrindinių, pagal tai, kurios yra panašiausios.

Kokią įtaką technologijos daro vaikų emociniui intelektui?

Šiais laikais, kai technologijomis ir išmaniaisiais įrenginiais vaikai naudojasi nuo pat mažens, toks dažnas laiko leidimas skaitmeninėje erdvėje daro neigiamą įtaką vaikų emociniui intelektui. Mobilieji telefonai ir kompiuteriai leidžia atsipalaiduoti užklupus stresinėms akimirkoms, pavyzdžiui, įsijungti muziką, žiūrėti filmą, naudotis socialinių tinklų programėlėmis ar žaisti žaidimus. Problema kyla tada, kai laikas skaitmeninėje erdvėje tampa prioritetu prieš laiką realiame pasaulyje.

1. Technologijos žemina vaikų savęs ir savo jausmų suvokimą, nes kuo daugiau laiko jie praleidžia naršydami ar žaisdami, tuo mažiau skiria savo pojūčių nagrinėjimui.
2. Mažėja vaikų produktyvumas, o didėja impulsyvumas ir greitesnis susierzinimas. 
3. Intensyvus mobiliųjų įrenginių naudojimas blogina vaikų socialinius įgūdžius, nes net ir žaisdami žaidimus su draugais jie tuo momentu būna vieni, nereikalaujama komunikuoti ar realiais žodžiais save išreikšti. Tai atsiliepia ateityje, kuomet konfliktinėse ar problemų sprendimo reikalaujančiose situacijose tampa sunkiau sklandžiai komunikuoti.
4. Itin dažnas technologijų naudojimas atpratina vaikus nuo realaus pasaulio ir jo problemų, o tuomet atsiradus iššūkiams vaikams būna sunku su jais kovoti, nes vaikai, kitaip nei žaidime, negali pakreipti likimo norima kryptimi.
5. Technologijos mažina vaikų dėmesio sutelkimą, taip pat motyvaciją stengtis ir siekti tikslų.

Kasdien girdime apie vis daugiau patyčių mokyklose, žemos savivertės ar net savižudybių atvejus. Emocijos veikia mūsų dėmesį, atmintį ir mokymą, mūsų gebėjimą kurti santykius su kitais ir fizinę bei psichinę sveikatą. Emocinio intelekto ugdymas moko efektyviai valdyti emocijas ir išvengti pykčio pliūpsnių ar kitų netikėtų jausmų. Ne veltui, vaikai, turintys aukštesnį emocinį intelektą, lengviau sutelkia dėmesį, labiau įsitraukia pamokose, palaiko pozityvesnius santykius su artimaisiais ir yra empatiškesni. Įdomu ir tai, kad vaikai su aukštesniu emociniu intelektu turi ir aukštesnį IQ, geriau atlieka standartizuotus testus mokyklose ir gauna geresnius pažymius.

Kaip emocinis intelektas veikia vaiko mokymąsi ir akademinę sėkmę?

Emocinis intelektas turi didelę įtaką vaiko mokymuisi ir akademinei sėkmei. Vaikai, kurie geba valdyti savo emocijas, geriau susidoroja su stresu, susijusiu su mokykla, pvz., testais ar socialiniais iššūkiais. Jie taip pat geriau bendradarbiauja su mokytojais ir klasės draugais, yra labiau motyvuoti mokytis ir rečiau susiduria su elgesio problemomis. Be to, emocinio intelekto įgūdžiai, kaip empatija ir gebėjimas bendrauti, yra būtini veiksmingam komandiniam darbui ir problemų sprendimui, kurie yra svarbūs tiek mokykloje, tiek už jos ribų.

Kaip atpažinti, ar mano vaiko emocinis intelektas yra gerai išvystytas?

Vaikai su gerai išvystytu emociniu intelektu paprastai geba atpažinti ir įvardyti savo emocijas bei jas tinkamai išreikšti. Jie yra empatiški ir geba suprasti, kaip kiti jaučiasi. Šie vaikai dažnai turi gerus socialinius įgūdžius – jie moka bendrauti su bendraamžiais, spręsti konfliktus ir bendradarbiauti. Taip pat jie geriau valdo savo emocijas sudėtingose situacijose, pavyzdžiui, nusivylimą ar pyktį, ir geba ramiai ieškoti sprendimų. Jei pastebite šiuos požymius, tikėtina, kad jūsų vaiko emocinis intelektas yra gerai išvystytas.

Ar emocinis intelektas yra įgimtas, ar jį galima išmokti?

Nors kai kurie emocinio intelekto aspektai gali būti įgimti, daugumą šių įgūdžių galima išmokti ir tobulinti. Vaikai gali išmokti atpažinti ir valdyti savo emocijas, ugdyti empatiją ir bendrauti su kitais per tėvų, mokytojų ir aplinkos įtaką. Ankstyvas mokymas ir praktika yra svarbūs, nes emocinio intelekto įgūdžiai yra panašūs į kitus įgūdžius – juos reikia lavinti. Tai reiškia, kad kiekvienas vaikas turi potencialą ugdyti savo emocinį intelektą, ir su tinkama parama šie įgūdžiai gali būti išvystyti visą gyvenimą.

Informacija paskutinį kartą atnaujinta 2024-09-14.